Naujienų agentūra BNS paprašė 15-likos ekspertų ir ekonomistų įvertinti, koks maksimalus 2021 metų valdžios sektoriaus deficitas gali būti toleruojamas, kad Lietuva išlaikytų tarptautinių kreditorių pasitikėjimą.
Devyni iš penkiolikos apklaustųjų pabrėžia, jog svarbiausia, kaip skolintos lėšos bus panaudojamos bei nukreipiamos reikšmingiems ekonomikos pokyčiams.
Svarbiausia – prasmingai panaudoti skolintas lėšas
Pasak Laisvosios rinkos instituto tyrimų vadovės Guodos Azguridienės, Europos centriniam bankui (ECB) vykdant ypač aktyvią pinigų emisiją, nėra prasminga kalbėti apie konkrečius deficito dydžius.
„Pandemijos ir masinio pinigų liejimo į Europos Sąjungos ekonomikas sąlygomis ne deficito skaičiai labiausiai lems tarptautinį pasitikėjimą, o kaip efektyviai šalys investuoja iš ES gaunamas lėšas ir daro kitus veiksmus, reikalingus suvaldyti pandemiją, per ją išlaikyti ekonomiką, po jos – pagerinti konkurencingumą bei atliepti ES strateginius tikslus“, – BNS teigė G.Azguridienė.
Lietuvos banko (LB) ekonomistės Lauros Galdikienės teigimu, kreditorių pasitikėjimas priklauso nuo to, kam bus skiriamos lėšos ir kaip jos bus paskirstytos tarp skirtingai nukentėjusių ūkio sektorių, kaip pandemija paveiks ekonomikos raidą ilgalaikėje perspektyvoje. Be to, svarbu, kaip atrodys Lietuvos viešieji finansai, palyginti su kitomis panašų kredito reitingą turinčiomis šalimis bei kokia palūkanų aplinka vyraus pasaulyje.
„Net ir esant gana aukštam deficitui kreditorių pasitikėjimą išsaugoti galėtų padėti efektyvus į produktyvumą didinančias investicijas orientuotas tiek skolintų, tiek ES lėšų panaudojimas, palankesnės demografinės tendencijos, demonstruojamos politikos formuotojų ambicijos atsakingai tvarkyti viešuosius finansus pasibaigus pandemijai, gerėjanti institucijų kokybė ir kiti svarbūs elementai“, – sakė L.Galdikienė.
Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat teigia, kad dėl ECB vertybinių popierių supirkimo programos ir Europos Komisijos laikinai išjungtų fiskalinės drausmės taisyklių tarptautiniai kreditoriai tolerantiškai vertins kitų metų biudžeto deficitą, kad ir koks didelis jis būtų.
Ji taip pat pabrėžia, kad skolintis Lietuva turėtų taikliai – į tas sritis, kurios ekonomiką darytų konkurencingą ir saikingai, kad ilguoju laikotarpiu valdžios finansai liktų tvarūs.
Deficitas galėtų būti ir dviženklis
Kai kurie ekonomistai mano, kad šiuo metu finansų rinkos gali toleruoti itin didelį Lietuvos biudžeto deficitą, todėl šalis turėtų savęs nevaržyti ir skolintis pagal tai, koks yra poreikis.
Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad deficitas galėtų siekti ir 25 proc. Pasak jo, šiuo metu planuoti valstybės finansus reikia atsispiriant nuo poreikių, o ne galimybių, kurios kol kas yra beveik neribotos.
„Be reikalo užmirštama, kad Lietuva yra euro zonos narė ir turi vieną mažiausių skolų tarp šių valstybių. Tiesą sakant Lietuvos skola galėtų išaugti 50 proc. ar net daugiau ir tarptautiniai kreditoriai net nemirktelėtų – Lietuva ir toliau galėtų skolinti už artimas nuliui palūkanas“, – teigė ekonomistas.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad net ir dukart padidinus biudžeto deficitą – iki 14 proc., šalis nesulauktų neigiamos reakcijos.
„Svarbu, kad lėšos būtų leidžiamos kūrybai, bet ne mitybai. Šiandieninis biudžetas skirtas tik skylių dėl COVID-19 lopymui. Manau, kad turime skolintis agresyviau ir didinti valstybės investicines programas, kurios būtų nukreiptos į skaitmenizavimą ir žaliąjį kursą“, – teigė M.Dubnikovas.
Bendrovės „SME Finance“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino vertinimu, kitų metų deficitas galėtų siekti iki 10 proc., tačiau jis tuo pat metu pabrėžia, kad deficito dydis šiuo metu nėra labai aktualus, nes valstybė rinkose skolinasi itin pigiai.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad kitais metais kredito agentūros mažintų reitingą, tik jei Lietuva turėtų didesnį nei 8-9 proc. BVP deficitą, nes panašų reitingą turinčios šalys kitąmet turės apie 6-7 proc. deficitus.
Deficitas pagal Mastrichto kriterijus arba kitas ES valstybes
Kai kurie apklausti ekonomistai teigė, kad kitų metų biudžeto deficitas turėtų atitikti Mastrichto kriterijus ir neviršyti 3 proc. BVP arba jis turėtų būti atitinkamas pagal kitų ES šalių biudžeto deficitą.
„Pati ES planuoja skolintis lėšų ekonomikos skatinimui dėl covid-19. Dėl to, esant poreikiui galima išnaudoti turimas galimybes turėti biudžeto deficitą iki 3 proc. nuo BVP – atitinkantį Mastrichto kriterijus“, – teigė Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė Giedrė Dzemydaitė.
Tuo metu kitas to paties fakulteto dėstytojas Nerijus Černiauskas sako, kad jei kitose šalyse epidemiologinė padėtis blogės, į Lietuvą ir jos deficitą bus žiūrimą atlaidžiau. Tačiau jei kitose šalyse padėtis gerės, o Lietuvoje ne, tai didesnis nei 3 proc. deficitas turėtų neraminti.
Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojos, finansų ekspertės Astos Klimavičienės, tarptautinių kreditorių pasitikėjimą lems tai, kaip Lietuvos biudžeto deficitas atrodys kitų euro zonos šalių kontekste ir kaip jis bus pagrįstas.
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė taip pat pabrėžia, kad deficitas gali augti, tačiau jei jis būtų didžiausias visoje ES, tai galėtų paveikti kreditorių pasitikėjimą.