Ne tik taršos mažinimas, bet ir naujos galimybės verslui
Pasak Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) direktorės Audronės Alijošiutės-Paulauskienės, Jungtinių Tautų aplinkosaugos programoje nurodyta, kad pasaulyje vienas iš šešių žmonių miršta dėl aplinkos taršos poveikio, todėl ją mažinti privalo visi sektoriai.
„Pirmiausia tai taikoma tiems, kas daro didžiausią įtaką aplinkai ir žmonių įpročių formavimui. Prie tokių galima priskirti ir HORECA sektorių. Tyrimai rodo, kad vien turizmo industrijoje yra iššvaistoma apie 20 proc. maisto. HORECA sektorius taip pat sunaudoja daug energijos, vandens ir įvairių pakuočių, kas yra labai aktualu tiek ekologiniu, tiek ir ekonominiu požiūriu“, – vardijo A.Alijošiutė-Paulauskienė.
Anot jos, keistis HORECA sektorių turėtų skatinti ne tik įstatymai, kuriais siekiama tausoti aplinką, bet ir vartotojai, kurių sąmoningumo lygis per pastarąjį dešimtmetį pastebimai išaugo.
„Šių metų pavasarį paskelbtos Booking.com apklausos rezultatai parodė, kad daugiau nei 70 proc. keliaujančiųjų 2022 m. ketina bent kartą apsistoti aplinkai draugiškame ar visiškai pagal žaliuosius principus veikiančiame viešbutyje. Kitas tyrimas, kurį atliko iniciatyva „Two sides“, atskleidė, kad 70 proc. Europos vartotojų imasi aktyvių veiksmų, mažinančių plastikinių pakuočių naudojimą, o beveik pusė europiečių sako vengiantys bendrovių, nesiimančių veiksmų sumažinti perdirbti netinkamų maišelių naudojimą. Šie ženklai rodo, kad vartotojai yra pasiruošę tvaresniems sprendimams, o tai yra galimybė verslui pritraukti klientus“, – tvirtino LAVA direktorė.
Lietuvoje tvarūs sprendimai dar tik įsibėgėja
Padrąsinančių ženklų matoma ir Lietuvoje. Pasak A.Alijošiutės-Paulauskienės, ekologiškus maisto produktus tiekiančios bendrovės 2022 m. spalį vykusioje žaliųjų pirkimų mugėje teigė, kad bent jau šiuo metu pasiūla vos spėja vytis paklausą.
Ir nors mūsų šalyje jau ir yra gerų iniciatyvų, kai HORECA srityje veikiantys verslai dėmesį skiria, pavyzdžiui, atsakingam maisto vartojimui, o viešbučiai siekia „Žaliojo rakto“ sertifikato, LAVA direktorės teigimu, atsiliekame nuo pažangių valstybių.
„Išjudinti tvarumo įgyvendinimą HORECA srityje galėtų ne tik bendrovės, bet ir didesnis valstybės įsitraukimas bei strateginis požiūris. Daug ką pasako faktas, kad iki šiol neturime tvaraus turizmo strategijos, todėl sektorius veikia pats, reaguoja į tai, kaip keičiasi globali rinka“, – pabrėžė A.Alijošiutė-Paulauskienė.
Vis dėlto yra ir teigiamų postūmių. Vienu iš pokyčius skatinančių faktorių, tikimasi, taps kitais metais įsigaliosianti tvarka, numatanti, kad visi viešieji pirkimai turi būti „žali“. Juos vykdant bus vertinama ne tik kaina, bet ir aplinkosauginių kriterijų atitiktis.
Diskutuos apie tvarumo plėtros galimybes
A.Alijošiutės-Paulauskienės teigimu, apie tvarumą šiuo metu HORECA sektorius Lietuvoje turi kalbėti kuo daugiau. Todėl LAVA drauge su „Packaging Forum“ organizatoriais inicijavo tvarumo HORECA sektoriuje temai skirtą renginį „Kaip nepasiklysti tvarumo labirintuose?“. Jis taps svarbiu lapkričio 3–5 dienomis vyksiančios LITEXPO parodos „Taste Vilnius HORECA 2022“ akcentu.
Renginyje apie naujausias pakuočių sektoriaus kryptis, pakuočių dizaino tendencijas, gerąsias praktikas ir pavyzdžius pranešimą skaitysianti aplinkosauginės iniciatyvos „CupCup“ bendrakūrė ir Kauno technologijos universiteto (KTU) aplinkos inžinerijos doktorantė Valdonė Daugėlaitė-Šuškevičė sako, kad HORECA sektoriui pakuočių klausimas yra neišvengiamas ir labai aktualus.
„Pakuotes naudojame kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, restoranuose, kai prašome sudėti maistą išsinešti, kavinėse, kai nusprendžiame gerti kavą pakeliui į darbą, viešbučiuose, kur gauname kelioninius higienos reikmenis. Tų atvejų yra begalė, todėl verslas turi žinoti, kokį sprendimą derėtų pasirinkti siekiant įtikti klientui, ir kuo mažiau kenkti aplinkai“, – nurodė V.Daugėlaitė-Šuškevičė.
Pasak jos, neretai pasitaiko, kad žmonės ar bendrovės vadovaujasi klaidingais ar ne visai tiksliais įsitikinimais. Tarkime, popieriniai maišeliai ne visais atvejais yra ekologiškesnis pasirinkimas. Arba daugkartinio naudojimo puodeliai – jie nėra savaime ekologiškesni. Tam, kad toks puodelis atsvertų jo gamybos metu padarytą žalą aplinkai, jį reikia naudoti nuo 20 iki 100 kartų.
„Bėda ta, kad dauguma žmonių dažniausiai pamiršta pasiimti daukartinio naudojimo puodelį ir tuomet vis tiek perka vienkartinį“, – aiškino viena iš renginio pranešėjų ir organizatorių.
Būtinybę aptarti skirtingus HORECA sektoriaus tvarumo aspektus pabrėžia ir dr. Violeta Kaunelienė, KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijų katedros vedėja, renginyje pasakosianti apie chemines medžiagas, galinčias slypėti maisto produktuose, patiekaluose ir gaminiuose, turinčiuose sąlytį su maistu.
„Kiekvienam žinoma, kad cheminių medžiagų likučių į mūsų maistą gali patekti iš žemės ūkio ir maisto gamybos grandinės. Pirmu atveju naudojamos trąšos, pesticidai, antruoju – pridedama, pavyzdžiui, konservantų. Tačiau cheminės medžiagos į mūsų organizmus patekti gali ir po sąlyčio su pakuote. Bėgant laikui, tai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų“, – dėstė dr. V.Kaunelienė.
Apie HORECA sektoriaus ateitį, jo įtaką planetai ir žmonėms renginyje pranešimus taip pat skaitys LAVA direktorė A.Alijošiutė-Paulauskienė, kelsianti klausimą dėl verslo atsakomybės moralinės normos – kaip nuo „būtų gerai turėti“ judama privalomo savo poveikio analizavimo ir valdymo link. Tvarumo gidą restoranams ir kavinėms pateiks „Miesto laboratorijos“ projektų vadovė Goda Sosnovskienė.
Be to, renginio metu vyks atvira diskusija apie restoranų siekį dirbti tvariau, o gerąsias tvaraus verslo kūrimo praktikas pristatys bendrovių „Biržų duona“ ir „HORECA sprendimai“ atstovai.
