Duomenys rodo, kad 2020 m. liepą Lietuvoje buvo pradėtos 63 įmonių bankrotų procedūros – 2,2 karto mažiau nei 2019 m. liepą, kai buvo paskelbta apie 142 bankrotų procedūras. Per metus, t.y. lyginant su 2019 m. liepos mėnesiu, pradėtų bankrotų procedūrų skaičius sumažėjo 79 vienetais. Palyginti su 2019 m. liepa, 14-oje iš 20-ies Lietuvos ekonomikos sektorių yra fiksuojamas pradėtų bankroto procedūrų skaičiaus sumažėjimas; keturiuose sektoriuose bankrotų dinamika nepasikeitė, o dviejuose sektoriuose bankrotų skaičius per metus išaugo.
Apynasris bankrotams
Anot „Creditreform Lietuva“ direktoriaus Sauliaus Žilinsko, didelės įtakos bankrotų skaičiaus mažėjimui Lietuvoje turi du faktoriai.
„Pagrindinis aspektas, dėl kurio šiuo metu stebime mažesnį bankrotų skaičių, yra karantino metu priimti teisės aktai, kurie stipriai riboja galimybes skelbti įmonių bankrotą ir tokiu būdu leidžia verslui išvengti bankroto dėl Covid-19 pasekmių. Kadangi galimybės skelbti bankrotą šiuo metu yra apribotos, atitinkamai fiksuojame mažesnį bankrotų procedūrų skaičių nei pernai tuo pačiu metu.
Papildomos įtakos galėjo turėti Lietuvos ir kitose ES valstybėse įgyvendinamos ekonomikos skatinimo priemonės. Kitose ES valstybėse veikiantys Lietuvos eksportuotojų verslo partneriai, gavę pinigų injekcijas, atitinkamai galėjo laiku padengti įsiskolinimus už įsigytas prekes ir paslaugas Lietuvos bendrovėms, kas leido Lietuvos bendrovėms tęsti veiklą. Be to, pinigų injekcijos iš Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonių pagerino atskirų įmonių finansų rodiklius ir taip pat leido joms tęsti veiklą bei išvengti bankroto“, – komentavo Saulius Žilinskas.
Duomenys rodo, kad 2020 m. liepą Lietuvoje buvo pradėtos 63 įmonių bankrotų procedūros – 2,2 karto mažiau nei 2019 m. liepą.
Anot „SME Finance“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, įtakos sumažėjusiam bankrotų skaičiui galėjo turėti ir ekonominės situacijos stabilizavimasis Lietuvoje.
„Detaliau pažiūrėjus į duomenis, galima pastebėti, kad bankrotų dinamika Lietuvoje neblogai koreliuoja su Lietuvos ekonomikos atsigavimo struktūra. Šiuo metu stebime ganėtinai spartų vidaus vartojimo atsigavimą – dėl gana stabilios situacijos darbo rinkoje ir aukštyn vėl besistiebiančių vartotojų lūkesčių. Būtent vidaus vartojimas šiuo metu yra Lietuvos ekonomikos lokomotyvas, o didžiausias metinis bankrotų procedūrų skaičiaus sumažėjimas yra fiksuojamas kaip tik mažmeninės ir didmeninės prekybos sektoriuje – kur, palyginti su 2019 m. liepa, bankrotų procedūrų skaičius sumažėjo 28 vienetais“, – sakė A.Izgorodinas.
Atsiskaito tvarkingai
Anot „SME Finance“ rizikos vadovo Rolando Ročiaus, sumažėjęs bankrotų skaičius gerai atsispindi ir įmonės paskolų kokybės statistikoje.
„Mūsų vidiniai duomenys rodo, kad šiuo metu pradelstų paskolų vertė sudaro tik 8 proc. nuo bendros mūsų portfelio vertės. Atitinkamai, laiku vykdomų klientų įsipareigojimų vertė liepos mėnesį sudarė net 92 proc. nuo bendros mūsų paskolų portfelio vertės. Tai – geresnis rezultatas nei prieš Covid-19 epidemijos pradžią Lietuvoje bei apskritai vienas geriausių rezultatų nuo pat įmonės veiklos pradžios.
Palyginimui – vasarį laiku vykdomų paskolų vertė sudarė 87 proc. nuo bendros mūsų paskolų portfelio vertės. Konkrečiau kalbant, pastebime teigiamą dinamiką keliuose pradelstų paskolų segmentuose: vasarį-liepą iki 15 d. vėluojančių paskolų vertė visame portfelyje sumažėjo nuo 7 iki 4 proc. portfelio vertės, o 30-45 d. vėluojančių paskolų vertė visame portfelyje sumažėjo nuo 2,4 iki 0,2 proc. portfelio vertės“, - teigia „SME Finance“ rizikos vadovas Rolandas Ročius.
Pagalba nukentėjusiems - svari
Anot R.Ročiaus, įmonės paskolų portfelio kokybės pagerėjimą lėmė keli svarbūs faktoriai tuo pat metu.
„Išsaugoti ir netgi pagerinti paskolų verslui portfelio kokybę mums padėjo keli veiksniai, tačiau vienas svarbiausių – didžiuliai ekonomikos skatinimo planai pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose. Pavyzdžiui, skatinimo priemonių, kurių nuo Covid-19 epidemijos pradžios ėmėsi didžiausia Lietuvos eksporto rinka Vokietija, sudaro apie 30 proc. Vokietijos BVP. Palyginimui: pasaulio finansų krizės metu Vokietijos valdžios inicijuotos skatinimo priemonės sudarė vos 2 proc. Vokietijos BVP.
Ekonomika aktyviai skatinama ir kitose svarbiose Lietuvos eksporto rinkose: pavyzdžiui, skatinimo priemonės, kurių ėmėsi Suomija, taip pat sudaro apie 30 proc. Suomijos BVP. Tai svarbus aspektas, kadangi mūsų paskolų portfelyje dominuoja įmonės, kurios savo produkciją parduoda išorės rinkose. Plataus masto skatinimo priemonės pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose leido mūsų klientų partneriams užsienyje gauti finansines injekcijas, kas padėjo užsienio verslams laiku atsiskaityti su mūsų klientais, kuriems „SME Finance“ teikia faktoringo finansavimą. Atitinkamai, mūsų klientai-eksportuotojai laiku atsiskaitė su mumis“, - teigia „SME Finance“ rizikos vadovas.
Skatinimas Lietuvos įmonėms
Tačiau, anot R.Ročiaus, įtakos turėjo ir kiti aspektai. „Mūsų paskolų portfelio struktūroje dominuoja faktoringo finansavimas, o tokia finansavimo rūšis suteikia mums iš karto kelis lėšų grąžinimo variantus
„SME Finance“ draudžia savo portfelį, tad jeigu su mūsų klientu, kuriam suteikėme faktoringo finansavimą, neatsiskaito verslo partneris, galime pasinaudoti draudimu ir atgauti pinigus. Būna atvejų, kad verslo partneriui neatsiskaičius su mūsų klientu, pats klientas mums padengia verslo partnerio skolą siekdamas, išlaikyti tolesnius verslo santykius tiek su pirkėju, tiek su „SME Finance“.
Kitas aspektas – ekonomikos skatinimo priemonės Lietuvoje. Pastebime, kad Lietuvos verslas aktyviai teikia paraiškas gauti finansavimą per įvairias „INVEGA“ administruojamas priemones. Pavyzdžiui, priemonei „Paskolos labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusiems verslams“ buvo skirta 200 mln., kurie visi sėkmingai buvo išskolinti. Be to, mūsų klientai taip pat aktyviai naudojasi ir kitomis skatinimo priemonių galimybėmis. Atitinkamai, pinigų injekcijos iš Lietuvos skatinimo plano priemonių leidžia klientams laiku padengti įsiskolinimus su kreditoriais, įskaitant ir „SME Finance“.
Draudikai tapo griežtesni
Kaip sakė R.Ročius, pagrindinį iššūkį įmonės portfelio kokybei kelia sunkmečio metu pablogėjusios galimybės gauti draudimo limitus.
„Pastebėjome, kad šios krizės metu išaugo draudikų atsargumas bei konservatyvumas. Atitinkamai, galimybės gauti draudimo limitus mūsų klientų produkcijos pirkėjams šiuo metu yra sudėtingiau nei prieš Covid-19 epidemiją. Mums šis aspektas yra svarbus, kadangi draudimas leidžia apdrausti „SME Finance“ klientų pirkėjus. Tokiu atveju, pirkėjui neatsiskaičius su mūsų klientu, dalį klientui paskolintų finansų atgauname per draudikus. Tad, pablogėjusios galimybės gauti draudimo limitus reiškia didesnę blogų paskolų riziką mūsų paskolų portfelyje“.
„Kita vertus sumažėjusį draudimo bendrovių rizikos apetitą kompensuojame „INVEGOS“ priemonėmis, tokiomis, kaip „Portfelinė garantija faktoringo sandoriams“, taip pat turime kelis atvejus, kai buvo sėkmingai pritaikyta „INVEGA“ priemonė „Eksporto kredito draudimas“, kuri kol kas tarp verslo klientų nėra populiari, todėl labai skatiname įmones išnaudoti ir šį rizikos mažinimo instrumentą“, - teigia R.Ročius.
