Profesinių sąjungų atstovai tvirtina, kad pakoreguotas Darbo kodeksas yra palankesnis darbuotojams nei ankstesnis jo variantas.
Investuotojų atstovai teigia, kad pasiųsta teigiama žinia užsienio investuotojams, tačiau realaus liberalumo naujuose darbo santykiuose yra mažai.
Ekonomistas: darbo santykiai nebus labai lankstesni
„Danske Bank“ vyriausias ekonomistas Baltijos šalims Rokas Grajauskas sako, kad iš esmės Darbo kodeksas neišspręs darbo santykių lankstumo problemos.
„Čia daugiau triukšmo ir emocijų, iečių laužymo nei realių pokyčių. Pagal daugelį aspektų tiek atleidimo sąlygos, tiek išeitinės išmokos, įspėjimo laikotarpiai, realiai ypač didesnio lankstymo su tuo, ką turime šiandien, nėra. Šiek tiek taip, bet grubiai tariant tos sąlygos yra pakankamai stipriai „išplautos“ nuo to, kas buvo siūloma iš pradžių. Buvo siekiama kompromiso tarp darbdavių ir darbuotojų, o rezultatas išėjo per vidurį“, – BNS sakė R.Grajauskas.
Anot jo, naujasis Darbo kodeksas labai aukštai nepakels Lietuvos pasauliniuose reitinguose pagal darbo santykių lankstumą.
„Tai daugiau yra veiksmas norint pritraukti tą kodeksą prie realios situacijos. Dabar didžioji mūsų Darbo kodekso dalis ateina iš sovietinių laikų, kai pagrindinis akcentas buvo orientuotas į tradicinį gamykloje dirbantį darbuotoją. Šiandien turime daug įvairesnių darbo formų, laisvai samdomų darbuotojų, daug kompiuterizuoto darbo, tad nauju Darbo kodeksu siekiama atspindėti realią situaciją darbo rinkoje“, – kalbėjo ekonomistas.
R.Grajausko manymu, naujojo Darbo kodekso nuostatos suteiks daugiau saugumo ir galių darbuotojams.
„Sakyčiau yra daugiau kompromisų darbuotojų naudai. Realiai tai nieko per daug nepakeis, bet sukurs situaciją, kai bus vadovaujamasi tuo teisės aktu, nes iki šiol jis neatitiko realios situacijos darbo rinkoje“, – sakė „Danske Bank“ ekonomistas.
Jo manymu, šioje Seimo kadencijoje Darbo kodeksas iš esmės nebus keičiamas, tačiau gali būti nežymių pakeitimų kodeksui jau pradėjus galioti ir pastebėjus problemų.
G.Gruzdienė: Darbo kodeksas tapo socialesnis
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė ir Trišalės tarybos narė Gražina Gruzdienė mano, jog Darbo kodeksas yra palankesnis darbuotojams, nei buvo iki jo atidėjimo praėjusių metų pabaigoje.
„Darbo kodeksas per pusmetį tapo socialesnis, palyginti su Butkevičiaus (buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus – BNS) kodeksu. Tas pusmetis buvo ne veltui. Mes esame patenkinti, kad pavyko sutvarkyti darbo laiko dalį, nes ten buvo totalinė liberalizacija“, – sakė G.Gruzdienė.
Anot jos, įsigaliojus Darbo kodeksui, bus svarbu stebėti, ar jis yra įgyvendinamas teisingai.
„Yra žadamas monitoringas, nes įstatymo turi laikytis. Tikėkimės, kad bus duoti pinigai ir žmogiškieji resursai Darbo inspekcijai, kad ji galėtų vykdyti stebėseną. Seimo Socialinių reikalų komitete esame sutarę, kad bus stebima“, – teigė G.Gruzdienė.
Vis dėlto ji pridūrė, kad senasis Darbo kodeksas turėjo būti taisomas, o ne kuriamas visiškai naujas įstatymas.
„Mums geriausia buvo veikiantis kodeksas. Jį galima buvo pataisyti darbo laiko bei sutarčių skyriuose ir jis būtų galėjęs veikti“, – BNS tvirtino G.Gruzdienė.
R.Skyrienė: nekonkuravimo nuostatos yra klaida
Užsienio investuotojus Lietuvoje vienijančio Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė teigia, kad, priėmus naują Darbo kodeksą, pasiųsta teigiama žinia užsienio investuotojams, tačiau realiai, jos teigimu, liberalumo naujuose darbo santykiuose yra mažai. Pasak R.Skyrienės, piktina tai, kad Seimas priėmė ir tokias nuostatas, dėl kurių nepavyko susitarti Trišalėje taryboje.
Pasak jos, sprendimas, kad už nekonkuravimą būtų mokama žmogui dar dirbant, yra neteisingas, nes tokiu atveju gali prasidėti šantažas.
„Man labai nepatinka susitarimas dėl nekonkuravimo, kuriuo įteisinama galimybė darbuotojui už nekonkuravimą mokėti ir darbo laikotarpiu, kai jis dirba įmonėje. Tai ateinu pas darbdavį ir sakau, kad aš vadovausiu dar ir kitai asociacijai, bet jūs man mokėkite priedą, kad nevadovaučiau“, – BNS sakė R.Skyrienė.
Ji aiškino, kad taip galima manipuliuoti darbo užmokesčiu, nes priedai, kurie neįskaičiuojami į darbo užmokestį, būtų mokami vietoj algos.
Pasak jos, logiškiau būtų už nekonkuravimą mokėti darbuotojui, kai šis išeina iš darbo: „Jeigu aš reikalauju, kad tu metus nedirbtum srityje, kurioje iki tol dirbai, normalu, kad sumoku kompensaciją, pasibaigus darbo santykiams.“
Anot R.Skyrienės, šis Darbo kodekso variantas yra prastesnis, nei buvo sutarta anksčiau.
„Jeigu būtų priimtas tas, kuris atėjo į Vyriausybę, kuris mokslininkų parengtas, būtų viena. Šis variantas jau yra blogesnis nei pernai priimtas, kuris turėjo nuo sausio įsigalioti. Kažkiek to pagerėjimo ir lankstumo numatyta yra... džiaugiuosi, kad Seimo nariai neuždraudė terminuotų sutarčių“, – aiškino investuotojų atstovė.
Ji tikino, kad apskritai dėl darbo laiko reguliavimo, atostogų skaičiavimo darbo dienomis bei trumpesnių atleidimo terminų Darbo kodekse atsiranda lankstumo, „bet ne tiek, kad galėtume sakyti, kad tapome labai lanksčia šalimi“.
Priėmė pataisytą naują Darbo kodeksą
Seimas antradienį priėmė Darbo kodekso pataisas, kurios įsigalios nuo liepos 1-osios. Beveik visoms joms yra pritarusi Trišalė taryba.
Liberalesnis kodeksas buvo priimtas praėjusiais metais, tačiau į valdžią atėjus „valstiečių“ ir socialdemokratų daugumai, jis buvo atidėtas pusmečiui, kad galėtų būti pataisytas. Pataisos buvo teikiamos atsižvelgiant į prezidentės pastabas, bet pritarimo Trišalėje taryboje sulaukė tik nedidelė dalis šalies vadovės pasiūlymų.
Šis Darbo kodeksas bus antrasis po Nepriklausomybės atkūrimo. Dabartinis kodeksas galioja nuo 2003-iųjų. Dar anksčiau darbo santykius Lietuvoje reglamentavo atskiri įstatymai.
