Svarbiausias posėdžio darbotvarkės klausimas, kaip manoma, bus susijęs su nauju tiksliniu infliacijos lygiu ir jo galimu poveikiu pinigų politikai ir ekspertai prognozuoja, kad ECB Valdančiosios tarybos narių laukia įtempta diskusija.
Liepos pradžioje ECB paskelbė naują pinigų politikos strategiją, kurioje patvirtino „simetrinį 2 proc. infliacijos vidutiniu laikotarpiu tikslą“. Simetrija, pasak ECB, reiškia, kad nukrypimas nuo tikslo tiek į vieną, tiek į kitą pusę yra vienodai nepageidaujamas. Dviejų procentų dydžio infliacijos tikslas, pasak centrinio banko, yra aiškus infliacijos lūkesčių pagrindas, atliekantis esminį vaidmenį palaikant kainų stabilumą.
Kartu ECB pripažino, jog infliacija euro zonoje kurį laiką gali viršyti tikslinį lygį.
ECB vadovė Christine Lagarde interviu „Bloomberg“ televizijai pareiškė, kad euro zonos centrinis bankas liepos 22 dieną rengiamame posėdyje nustatys naujas būsimos pinigų politikos krypties gaires.
Ji taip pat davė suprasti, jog kitąmet, kai pasibaigs specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) galiojimas, euro zonos centrinis bankas gali imtis naujų priemonių ekonomikai paremti.
Kai kurie ekspertai mano, kad ECB neapsiribos vien ateities gairių koregavimu, o dalis analitikų didesnių pokyčių laukia vėliau šiais metais, kai taps aiškiau, kaip ekonomika atsigauna nuo koronaviruso pandemijos padarinių.
„Manome, jog ECB vadovybės atstovų komentarai, kurių sulaukėme praėjusią savaitę, leidžia spėti, kad centrinis bankas liepos 22 dienos posėdyje neapsiribos vien ateities gairių keitimu“, – pareiškė banko „BNP Paribas“ vyriausiasis ekonomistas Luigi Speranza, kurį cituoja CNBC.
Tuo tarpu kai kurių analitikų ir ekonomistų prognozės yra kuklesnės.
„Pagrindinė žinia gali būti tai, kad ECB pinigų politikos griežtinimo ženklų neskubės duoti net rugsėjo ir spalio mėnesių posėdžiuose“, – pareiškė „Societe Generale“ ekonomistas Anatolijus Anenkovas.
„Mes tik tikimės didesnio aiškumo dėl to, kada galbūt pasibaigs pandemijos sukeltos krizės etapas vėliau šiais metais, nes manome, kad pagrindiniai sprendimai dėl SPPP gali būti priimti tik po to“, – pridūrė jis.
Birželio mėnesio posėdyje ECB, kaip ir buvo prognozuota, nepakeitė pagrindinių palūkanų normų, tad pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma bei palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis toliau sudaro atitinkamai 0 proc., 0,25 proc. ir minus 0,5 procento.
ECB taip pat nusprendė toliau vykdyti grynuosius turto pirkimus pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) už bendrą 1,85 trln. eurų sumą bent iki 2022 metų kovo pabaigos ir bet kokiu atveju tol, kol, jos vertinimu, pasibaigs koronaviruso sukeltos krizės etapas.
Atsižvelgus į bendrą finansavimo sąlygų ir infliacijos perspektyvos vertinimą, buvo nuspręsta, kad grynieji pirkimai pagal SPPP šį ketvirtį ir toliau bus vykdomi gerokai sparčiau negu per pirmuosius šių metų mėnesius.
Taip pat buvo nuspręsta, kad pagrindinės sumos, gautos iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, bus toliau reinvestuojamos bent iki 2023 metų pabaigos.
