Pasak Lietuvos politologų, šis projektas kelia grėsmę Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės iniciatyvai.
„Eurazijos muitų sąjunga yra turbūt pirmas rimtas žingsnis NVS šalims integruojantis. Muitų sąjungoje dalyvaujančios šalys įsipareigoja vykdyti bendrą išorės prekybos politiką. Perduodamos galios Eurazijos ekonominei komisijai spręsti bendrus užsienio prekybos reikalus“, – penktadienį Seime sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
Jis vienas iš studijos „Eurazijos sąjunga: iššūkis Europos Sąjungai ir Rytų partnerystės valstybėms“ autorių. Ši studija penktadienį Seime pristatyta Užsienio reikalų ministerijos atstovams, ekspertams, Seimo nariams bei Lietuvoje reziduojantiems ES ir NATO valstybių narių ambasadoriams.
R.Vilpišauskas tvirtino, kad kuriamoje sąjungoje aiškiai dominuoja Rusija.
„Rusija bus tas tikrasis sprendimų siūlytojas. Būtent Rusijoje egzistuojančių taisyklių pagrindu ir gali vyti tolesnė harmonizacija. Būtent taip vyko muitų suvienodinimas. Rusijoje galiojantys muitai buvo perkelti Kazachstanui ir Baltarusijai. Kazachstanui tai reiškė reikšmingą importo muitų padidinimą ir jau atlikta nemažai studijų, kokią žalą tai padarė Kazachstano ekonomikai, vartotojams, kaip buvo apribota konkurencija. Pavyzdžiui, pigesnės kiniškos prekės pakeistos rusiškomis prekėmis“, – kalbėjo R.Vilpišauskas.
Kitas studijos autorius Laurynas Kasčiūnas taip pat teigė, kad per dvidešimt metų nuo Sovietų sąjungos žlugimo būta įvairių iniciatyvų reintegruoti tą erdvę, bet visos jos žlugo. Tuo metu Eurazijos muitų sąjunga „yra šiek tiek naujos kokybės projektas“.
„Matome, kad Eurazijos muitų sąjunga gali turėtų milžinišką poveikį ES Rytų partnerystei, kaip iniciatyvai. Įsivaizduokime, Ukraina ir Moldova tampa Muitų sąjungos narėmis. Vienas iš Rytų partnerystės ramsčių – ekonominė integracija – būtų smarkiai pažeistas“, – sakė L.Kasčiūnas.
Pasak jo, Ukrainos narystė Muitų sąjungoje reikštų, kad derybos su ES dėl laisvos prekybos ir asociacijos iš principo lieka bevertės.
„Ukrainos daugiavektoriškumas eina į pabaigą, jai reikės pasirinkti, kurioje ji yra erdvėje“, – tvirtino studijos autorius.
Jis priminė, kaip Ukraina bandė siūlyti Muitų sąjungai bendrauti pagal formulę „3+1“. Ukraina siekė su šia organizacija laisvos prekybos sutarties, bet Rusija tokią iniciatyvą blokavo.
„Kompromiso ir tarpinės stotelės Rusija neleidžia – arba tu įstoji į Muitų sąjungą, perimi išorinės prekybos režimą, ir taip atsisakai laisvos prekybos su ES ir kitos integracinės erdvės, arba tu eini į ES“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Dalius Čekuolis sakė, kad kai kurie partneriai ES nelabai tiki Muitų sąjungos sėkme, per daug lengvabūdiškai į ją žiūri.
„Pasigirsta pasakymų, kad tai negyvas gimęs kūdikis. Mes manome, kad tai yra rimti procesai, kuriamos institucijos, tegu kartais forma gerokai lenkia turinį, tačiau daromi dešimtys tūkstančių visokių sprendimų, šimtai protokolų, – teigė diplomatas. – (...) Akivaizdu, kad Eurazijos integracijos projektais siekiama reikšmingai pakeisti geopolitinę sanklodą regione. Jaučiame padidėjusį Rusijos aktyvumą Briuselio koridoriuose.“
R.Vilpišauskas siūlė, kad ES turėtų tęsti dvišalę politiką, neperkeliant derybų į Eurazijos ekonominės komisijos lygį.
„Mano nuomone, toliau reikia tęsti dvišalę politiką, bent jau, kol Baltarusija ir Kazachstanas taps Pasaulio prekybos organizacijos narėmis ir perims ten galiojančius principus“, – sakė jis.
Be to, ekonomistas siūlė ES apsvarstyti galimybę padaryti ekonominių nuolaidų Rytų partnerystės valstybėms Ukrainai, Moldovai, Gruzijai, kad jos būtų suinteresuotos integruotis į ES, o ne į Muitų sąjungą.
R.Vilpišausko teigimu, Eurazijos muitų sąjunga visų pirma politinis, geopolitinis projektas, kuris įgyvendinamas ekonominės priemonėmis.
2010 metų sausį Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas įkūrė Muitų sąjungą. Šios šalys yra panaikinusios prekių muitus bei muitų kontrolės postus prie tarpusavio sienų.
2011 metų lapkričio 18 dieną Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano prezidentai pasirašė susitarimą dėl siekio 2015 metais įkurti Eurazijos ekonominę sąjungą. Susitarimu taip pat įsteigta Eurazijos ekonominė komisija, kurios pagrindinės funkcijos yra tikrinti Muitų sąjungos veikimą ir rengti siūlymus dėl tolesnės šalių ekonominės integracijos, vedančios prie bendros ekonominės erdvės sukūrimo.
