15min studijoje patirtimi apie kapitalo valdymą dalijosi „Swedbank“ Investavimo produktų srities vadovas Renatas Žeknys, ir „Orion securities“ kapitalo rinkų skyriaus vadovas Mantvidas Žėkas.
Jie atkreipė dėmesį, kad viena dažniausiai pasikartojančių pradedančiųjų investuotojų klaidų – per didelis pasitikėjimas savimi po pirmos patirtos sėkmės.
„Pradedantysis investuotojas startuoja, jam dažniausiai pasiseka, jis pasijunta profesionalu, ir tada seka daug nepagrįstų, nepasvertų sprendimų, kurie atneša nuostolius. Šiuo atveju didžiausia klaida būna prisiimta per didelė, nepamatuota, nepaskaičiuota rizika. Tai priveda prie liūdnesnių pasekmių. Bet, kaip sakoma, už pamokas reikia mokėti, tai dažnas už šią pamoką ir susimoka“, – sako R.Žeknys.
Dažnas investuotojų „prisvilęs blynas“ – visus turimus pinigus išleisti vienu metu.
„Būna ateina investuotojas, išsirenka, kas jam patinka arba ką jis įsivaizduoja, kad norėtų turėti, ir iš karto vienu metu nusiperka. Kadangi rinka yra svyruojanti, o žmogus vienu metu kažką nusipirko, tai išeina lyg loterijos bilietas – ar įėjimo taškas tikrai yra geras“, – dar vieną klaidą įvardija ir M.Žėkas.
Investavimo ekspertai pataria apie investicijas svarstyti tuomet, kai asmuo turi sukaupęs finansinę pagalvę – pirmiausia reikia pasirūpinti tais atvejais, kai dėl pajamų netekimo gali būti sunku. Investavimui reikėtų skirti lėšas, kurių nereikės rytoj sąskaitoms apmokėti.
Brokerio pasirinkimas – pataria rinktis vietinius
Socialiniuose tinkluose ir portaluose dažnai investuotojai viliojami dideliais greitais uždarbiais – susivilioti tokiais pasiūlymais yra itin pavojinga.
„Jei jau nuspręsta investuoti, tai reikėtų neskubėti investuoti nepasigilinus, per ką tai bus daroma. Nemažai yra tokių pavyzdžių, kada investuojama per įmones, kurių realiai nėra. Lyg taisyklė, kad dažniausiai siūlomas produktas būna Forex (valiutų prekyba) ar panašiai. Tokie rinkos dalyviai negali teikti paslaugų“, – įspėja M.Žėkas.
R.Žeknys patikina, kad nereikėtų susivilioti reklamomis: „Dažniausiai gerų dalykų už dyką niekas nesiūlo ir velnias slypi detalėse.“
„Geriausia pradėti ir startuoti su vietiniais paslaugų tiekėjais, vietiniuose bankuose, vietinėse finansų maklerio įstaigose – tai, ką pažįstame. Nes dažniausiai reklamuojasi įmonės už jūrų marių, neturinčios reikiamų licencijų“, – sako R.Žeknys.
Specialistai įspėja, kad susiviliojus investuoti per užjūrius, pinigų vėliau galima ir nebeatgauti.
Dar viena rizika – vadovautis patarimais įtartinose grupėse socialiniuose tinkluose, pvz., kai siūloma investuoti „kartu“. Dažnai tokių grupių moderatoriai yra patys suinteresuoti užsidirbti, pasinaudojant mažiau patyrusiais grupių nariais.
„Manyčiau, kad yra labai daug manipuliacijos galimybių – dėl ko koks nors moderatorius siūlo ką nors pirkti? Greičiausiai dėl to, kad jis jau yra tų akcijų nusipirkęs. Gana skeptiškai vertinčiau tas grupes ir nepulčiau investuoti, jei kažkoks Petras ar Antanas siūlo pirkti tai, apie ką tu nežinai“, – įspėja M.Žėkas.
Jau išsirinkus patikimą tarpininką, specialistai pataria gilinti žinias, į ką norima investuoti, konsultuotis, dėliotis pirmųjų žingsnių planą, kaip reikėtų įdarbinti laisvas lėšas.
Rizikos apetito nustatymas – ar galima ramiai miegoti
Pradedant investuoti derėtų įvertinti savo apetitą rizikai – nuo to priklausys, kokio dydžio portfelio vertės svyravimai galimi.
„Kai išsirenkamas tarpininkas, tada reikėtų pradėti gilintis, į ką norima investuoti, neskubėti daryti pirmųjų žingsnių ir susidaryti planą dėl laisvų lėšų, kiek laisvų lėšų tam skirti, ar tai nebus per didelė suma, ar nebus jaučiamas bereikalingas stresas, kad investicijos per didelės, kad nebus galima normaliai miegoti“, – dėsto M.Žėkas.
Pasak jo, vyresniems investuotojams turto išsaugojimas turėtų būti didesnis prioritetas nei agresyvus investicijų auginimas.
R.Žeknys mini principą, kaip pasirinkti, kiek akcijų turėtų būti portfelyje: iš 100 atėmus savo amžių, gaunamas skaičius, kokią dalį portfelio reikėtų nukreipti į akcijas, o likusi dalis turėtų būti skiriama saugioms investicijoms, pvz., obligacijoms. Žinoma, tai nėra taisyklė, tik abstrakti gairė.
„Riziką galima prisiimti tokią, su kuria miegi ramiai. Jeigu mano investicijos man leidžia miegoti ramiai netgi per tokias stipresnes korekcijas, tai reiškia, kad pasirinkote teisingai“, – sako R.Žeknys.
Pasak jo, investavimas yra individualus sprendimas, todėl apskritai reikėtų pradėti nusistatant tikslą – kam norima sukaupti lėšas, nusistatyti atitinkamą investavimo laikotarpį, kadangi tikslai gali būti ir ilgalaikiai, ir trumpalaikiai.
„Trumpalaikiam investavimui rizika turėtų būti mažesnė. Natūralu – jeigu reikia sukaupti pinigus konkrečiam dalykui, o tuo metu įvyksta rinkoje kažkokia korekcija, didelis vertės netekimas vargu ar yra optimalus būdas siekti tokio tikslo. O ilgesni periodai jau leidžia mums prisiimti didesnę riziką“, – aiškina R.Žeknys.
Pašnekovai akcentuoja periodinio investavimo naudą – dėliojant pinigus palaipsniui, sumažinama rizika nupirkti investicijas netinkamu metu. Tačiau konkretaus patarimo, kaip geriausia išdėlioti investicijas, nėra.
„Jei mes išsirinkome kažkokią akciją, į kurią norėtume investuoti, ir fundamentaliai ta akcija yra sveika, įmonės rezultatai yra geri, ji uždirba pelną, pajamos auga ir pan., tai užfiksuojame tašką dėl įėjimo ir jei akcijos kaina pakrenta, mes tas pozicijas pasididiname“, – principą paaiškina M.Žėkas. Jis įspėja, kad laukiant per ilgai, pabrangusi akcija gali pasidaryti ir nebepatraukli.
Apskritai, anot jo, reikėtų domėtis tuo, ką darai, ir nepalikti investicijų savieigai – turtu ir jo verte reikia domėtis.
R.Žeknys pataria paanalizuoti ir aplinką – kuriame ciklo taške yra ekonomika.
„Jei pikas, natūralu, kad priimti agresyvius sprendimus gal nevertėtų. Bet visada investavimas tuo ir yra žavus, kad sprendimų yra labai daug. Yra gynybinių tikslų akcijos, ir fondai, kurie uždirba pinigų srautą, pastoviai moka dividendus“, – sako ekspertas ir paaiškina, kad ilguoju laikotarpiu svyravimai išsilygina, tačiau pastovus pinigų srautas gali papildyti portfelį.
Mokymasis yra svarbi investavimo dalis – ekspertai dalijasi patirtimi, kad būtina suprasti ne tik ekonominius rodiklius, kaip jie veikia įmones, bet ir gebėti analizuoti pačias įmones, vadovų sprendimus, kaip jie gali paveikti rezultatus, kokią naudą duoti akcininkams, kokį pelną gali atnešti vienoks ar kitoks sprendimas. Kiekvienas žmogus yra kažkurios srities profesionalas, todėl vertingas patarimas yra orientuotis į tas sritis, kuriose turima patirties: pvz., NT sektoriuje dirbančiam asmeniui bus lengviau analizuoti NT srityje veikiančias įmones, inžinieriams lengviau suprasti inžinerinių kompanijų sprendimus.
Kada laikas ką nors keisti ar akcijas parduoti?
Dažnai investavusiam žmogui sunku įvertinti, ar jo investicijos pasiteisina, ar anksčiau priimti sprendimai buvo teisingi – ar laikas ką nors keisti?
„Veiksmai turėtų būti daromi tada, kada keičiasi kažkokios fundamentalios naujienos. Jeigu, tarkime, buvo pirkta kokia nors įmonė dėl to, kad jos pajamų augimas buvo stiprus, kad pelnas auga ar dividendai geri mokami, tai jei pasikeičia aplinkybės ir ši įmonė nustoja mokėti dividendus, tai gali būti vienas iš signalų, kuris turėtų suveikti, dėl ko investiciją reikėtų peržiūrėti“, – sako M.Žėkas.
Jis pateikia pavyzdį: bankrutuojanti „Hertz“ bendrovė veikia apie 100 metų, tačiau pradėjus plisti virusui buvo galima numanyti, kad epidemija ją stipriai paveiks, nes ji priklausoma nuo turistų srautų.
R.Žeknys mano, kad, be fundamentalių pokyčių, sprendimus dėl portfelio peržiūros turėtų lemti ir išsikelti tikslai.
„Reikia nepamiršti, dėl ko portfelį sudarėme, kokie tikslai. Kelias tikslo link yra viena iš priežasčių, kada reikia peržiūrėti portfelį ir priimti sprendimus. Jei matome, kad nepasieksime tikslo per užsibrėžtą laiką, tai yra priežastis, kada galima peržiūrėti ir priimti sprendimus. Jei kalbame, kad mes gerokai lenkiame grafiką, tai taip. Ir jei pasiekėme tikslą, tai tada laikas prisėsti ir performuoti tikslus, performuoti ir portfelį“, – paaiškina R.Žeknys.
Jis nepatartų naujokams imtis gilios individualių rizikingų įmonių analizės, kadangi dinamiškoje rinkoje tam reikės skirti labai daug laiko ir aplenkti kitus investuotojus.
„Rizika turi būti pasverta, ir rizikingų investicijų turėtų būti labai maža dalis“, – sako R.Žeknys.
Į ką šiuo metu dairosi investuotojai?
Investicijų ekspertai vardija, kad šiuo metu investuotojų akys labiausiai krypsta į JAV didžiųjų kompanijų akcijas, tarp įdomesnių sektorių – tie, kur patirti didžiausi nuosmukiai, pvz., naftos, turizmo, aviacijos. Tačiau ten ir rizika gali būti didesnė.
„Daugelis investuotojų yra su diversifikuotais portfeliais, nėra koncentruotų pozicijų į vieną sektorių“, – patikina M.Žėkas.
Abu ekspertai paaiškina, kad šiuo metu finansų rinkose nuotaikos yra geresnės, nei buvo galima tikėtis.
„Kovo mėnesį turėtas kritimas jau yra iš dalies stabilizavęsis, investuotojai laukia galbūt antrosios bangos, ar ji bus. Bet daugelis investuotojų, bent jau pas mus, yra tą visą kritimą išnaudoję apsipirkimui“, – sako M.Žėkas.
R.Žeknys įspėja, kad nors ir tvyro optimizmo nuotaikos, jį kursto valstybių ir centrinių bankų išlaidavimas.
„Bet įtampa išlieka, nes svyravimai yra gana aštrūs, staigūs. Kitas aspektas – kuo ši krizė, arba stipri korekcija, skiriasi nuo kitų, tai tuo, kad nors ir krito rinkos, bet perkančiųjų palaikymas išlieka didelis. Šiuo atveju investuotojai akylesni, jie nepasikliauja vien tik baime, bet įžvelgia ir galimybes“, – sako R.Žeknys.
Jis paaiškina, kad kol kas pandemijos poveikis dar nepasimatė įmonių finansinėse ataskaitose – praėjo per mažai laiko. Patyrė investuotojai itin akylai stebės, kaip sekasi kompanijos atlaikyti šią krizę.
Daugiau žiūrėkite vaizdo įraše.
