BNS kalbinti psichologai ir sociologai sako, jog taip yra todėl, kad žmonės negali objektyviai palyginti savo gyvenimo, nes neįvertina per dešimtmetį pasikeitusių aplinkybių. Be to, jų finansinės galimybės bei poreikiai šiuo metu ir prieš dešimtmetį labai skiriasi, o nemažos dalies žmonių pajamos neaugo taip smarkiai, kaip kainos.
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkas Antanas Kairys sako, jog žmogaus atmintis neleidžia išsaugoti objektyvių duomenų apie tai, kas buvo prieš dešimt metų, todėl jis remiasi emocija.
„Dešimt metų – praktiškai neįmanomai lygintinas laikotarpis. Ekonomistai tai gali daryti remdamiesi statistika, bet kiekvienas iš mūsų to negali padaryti. (...) Mes remiamės emocija, nes atsiminti, ką galėjau nusipirkti prieš 10 metų – aš net neatsimenu, kokios buvo kainos. Atsimenu tik emociją ir ar aš buvau turtingas, ar skurdžius“, – BNS sakė mokslininkas.
Be to, jo teigimu, žmonės atsižvelgia ne tik į save prieš kažkurį laiką, bet ir į aplinką – jeigu aplink daugiau turtingesnių, žmogus savaime jaučiasi skurdesnis.
„Kai mes pradedam kalbėti apie tai, kaip aš jaučiuosi šiuo metu, ar aš gali daug įpirkti, dažniausiai klausimas yra – ar aš galiu daug įpirkti, palyginti su kitais žmonėmis. Nepaisant to, kad objektyviai galiu įpirkti daugiau, palyginti su situacija prieš dešimt metų, bet žiūrint su atskaitos taškais mano aplinkoje, galbūt dėl, pavyzdžiui, nelygybės pajamų ar kitų priežasčių jaučiuosi, kad galiu įpirkti mažiau“, – aiškino A.Kairys.
Tuo metu sociologas, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys mano, kad dažnai žmonių finansinės galimybės bei poreikiai dabar ir prieš dešimtmetį labai skiriasi.
„Kol žmogus nevedęs ir vaikų neturi, tai jis yra pats geriausias vartotojas. (...) Paskui praėjo dešimt metų, apsivedė, turi vaikų, reikia už darželį, mokyklą mokėti, paskolos. Gyvenimas pasikeitė ir reikia taupyti, žiūrėti, visai nebe tas gyvenimas, kaip buvo“, – BNS sakė V.Gaidys.
„Pensininkas, kuris prieš dešimt metų dar dirbo ir galėjo daugiau išlaidauti, nes uždirbo pajamas, o kai sulaukia pensijinio amžiaus, vėl kita situacija“, – pridūrė jis.
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos katedros vedėja Jonė Kalendienė sako, kad vis dar yra didelė dalis žmonių, kurių pajamos neauga taip smarkiai, kaip kainos.
„Žmonės, kuriems labiausiai kilo atlyginimai, jie ir nepasakytų, kad gali įpirkti vis mažiau, bet yra didelė dalis gyventojų, kurių pajamos taip ryškiai neauga, kaip statistinis rodiklis. Jų algos auga lėčiau arba net nesikeičia, o kainos visiems kyla vienodai“, – BNS sakė ji.
Šią savaitę paskelbtas „Swedbank“ finansų instituto tyrimas parodė, kad per dešimtmetį žmonių išlaidos gyvenimo malonumams padidėjo, tačiau tuo pat metu didesnė dalis jų įsitikinę, kad šiandien gali įpirkti mažiau nei 2009-aisiais.
Pasak tyrėjų, nuo 2009 iki 2019 metų padidėjo gyventojų išlaidos laisvalaikio pramogoms, drabužiams, hobiui, saldumynams, skanėstams, aksesuarams, o mažiau jie išleidžia tik rūkalams – šios išlaidos sumažėjo 6 proc.
Pasak instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, 39 proc. gyventojų sako šiuo metu galintys įpirkti mažiau arba daug mažiau nei prieš dešimtmetį, tuo metu 35 proc. teigia, kad gali įpirkti daugiau.
„Taigi, nors pastaruosius 10 metų gyvenimas Lietuvoje gerėjo, vis tik netrūksta gebančių save įtikinti priešingai“, – sakė J.Cvilikienė.
