Šios priemonės aptariamos penktadienį Seime vykstančioje diskusijoje „Kada nebeduosime kyšių Lietuvos sveikatos sistemoje?“
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas pabrėžia, kad naujausiais Eurobarometro tyrimo duomenimis, Lietuvoje kas ketvirtas pacientas nurodo pastaruoju metu davęs kyšį medicinos atstovui.
Anot jo, atsižvelgiant į Lietuvos korupcijos žemėlapį, labiausiai ši problema paplitusi respublikinio lygio sveikatos priežiūros įstaigose – klinikose, ligoninėse.
S.Muravjovas abejojo, ar Sveikatos apsaugos ministerijai pavyks įgyvendinti duotą pažadą per kelerius ateinančius metus sumažinti smulkiąją korupciją įstaigose daugiau nei perpus.
„Nesu tikras, kad šiuo metu ministerija daro viską, kad galėtų šį rezultatą pasiekti. Suprantu, kad skiriama ar bus skiriama nemažai pinigų įvairioms akcijoms, socialinėms kampanijoms, tačiau tenka pastebėti, kad kampanijos orientuojamos labiau į pacientą, kad jie neturėtų duoti kyšio, žymiai mažiau dėmesio skiriama gydytojams, slaugytojams, nors gyventojai dažnai pasielgia oportunistiškai – taip, kaip reikalauja aplinkybės“, – pabrėžė S.Muravjovas.
Ministeriją jis kvietė peržiūrėti savo kampanijų strategiją, o didžiausių šalies medicinos įstaigų vadovus – užimti aiškesnę poziciją kovos su korupcija srityje. Su korupcija kovojančios organizacijos atstovas taip pat ragino medikus ruošiančius universitetus įtraukti antikorupcijos švietimą į savo studijų programas.
Medikai: 2200 eurų atlyginimas išnaikintų korupciją
Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narys Aurimas Pečkauskas pateikė 2016-aisiais atliktos 600 jaunų medikų apklausos rezultatus. Anot jo, dažniausiomis smulkiosios korupcijos priežastimis gydytojai įvardijo mažus atlyginimus, neracionalų finansų naudojimą įstaigose.
Medikai, paklausti, koks atlyginimas leistų visiškai atsisakyti korupcijos apraiškų, vidutiniškai įvardija 2200 eurų mėnesinį atlygį.
6 proc. respondentų teigia, kad jie su esamomis pajamomis negali išlaikyti savo šeimų.
„6 proc. respondentų teigia, kad jie su esamomis pajamomis negali išlaikyti savo šeimų, 60 proc. teigia, kad jiems sunku ar praktiškai neįmanoma išlaikyti šeimų gaunant tokį atlygį. Be abejo, tokie skaičiai sudaro prielaidas smulkiajai korupcijai arba dirbti dviem, trim etatinio darbo krūviais. Tai tolygiai veda juos į perdegimo sindromą arba tiesiogiai paskatina susikrauti lagaminus ir išvykti iš šalies“, – sakė jis.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas didžiausiomis problemomis, kurios sudaro prielaidas smulkiajai korupcijai, įvardija eiles pas gydytojus, neaiškią priemokų tvarką, taip pat tai, jog nėra atliekama įstaigų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės analizė.
Jis pripažino, kad e.sveikatos sistema padėjo iš dalies sumažinti eiles, tačiau sistemą diskredituoja pastaruoju metu kilusios abejonės dėl jos saugumo.
„Eilės susidaro, nes pacientai ateina išsirašyti vaisto, nedarbingumo pažymėjimo, pasakėme, kad tai galėtų būti daroma nuotoliniu būdu. Po metų tai turime: pacientai gali elektroniniu laišku susisiekti su šeimos gydytoju, specialistu, pratęsti receptą (...), tai trumpina eiles“, – pripažino jis.
Parlamentarė konservatorė Agnė Bilotaitė pabrėžia, kad, anot visuomenės apklausų, tik kas septintas Lietuvos gyventojas mano, kad apie korupciją būtina pranešti teisėsaugos institucijoms.
Jos pateiktais duomenimis, Sveikatos apsaugos ministerijos pasitikėjimo telefonu gauti 242 pranešimai, dėl 7 skundų organizuoti įstaigų patikrinimai ar kreiptasi į tam tikras institucijas, dėl 15 skundų kreiptasi į savivaldybių administracijas, dar 11 persiųsta Specialiųjų tyrimų tarnybai.
Politikės nuomone, mažas pranešėjų aktyvumas kyla ir dėl baimės, jog jie bus paviešinti, o pranešusiems viešai – kad jie taps baudžiamojo persekiojimo aukos.
„Žmonės bijo, nes su jais gali būti susidorota, jiems gali savo teisybę, garbę ginti teismuose savo lėšomis, o tai reiškia sunkų kelią (...). Ar mes skatiname žmones pranešti apie korupciją? Nes šiuo atveju atrodo, kad mes juos baudžiame“, – teigė A.Bilotaitė.
Ji ragino užtikrinti „saugius kanalus“ pranešėjams užtikrinant jų konfidencialumą, taip pat siūlė svarstyti galimybę partijoms pasirašyti susitarimą dėl skaidrumo medicinos srityje.
