2022 12 08

Ekspertai pasakė datą, kada maisto kainos pradės mažėti

Nors infliacija Lietuvoje antrą mėnesį iš eilės mažėja, maisto kainos auga. Pricer.lt paskelbė, kad per mėnesį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis spalį brango 0,7 proc. (0,52 euro), o palyginti su praėjusių metų lapkričiu buvo 33,3 proc. (18,51 euro) brangesnis. Lietuvos statistikos departamento paskelbtais išankstiniais duomenimis, metinė infliacija lapkritį mažėjo antrą mėnesį iš eilės ir sudarė 21,4 proc. (spalį– 22,1, rugsėjį – 22,5 proc.).
Infliacija
Infliacija / 123rf.com nuotr.

Apie tai 15min videolaidoje „15/15“ diskutavo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

A.Čiučiurkaitė: Pradėkim nuo infliacijos, kuri lyg ir pasivijo savo uodegą. Bet Pricer.lt paskelbė, kad maisto kainų krepšelis vis dar brangsta. Aleksandrai, kaip susiderina šitie du poliai?

A.Izgorodinas: Na, aš manau, kad jeigu kalbėtume apie galimas – bet pabrėšiu, galimas – to brangimo priežastis, tai, matyt, viena iš tokių rimtesnių priežasčių yra tai, kad Lietuvoje gana stipriai kyla verslo paskolų palūkanos.

Lietuvos bankas skelbia kas mėnesį verslo paskolų duomenis ir dabar, pastarąjį mėnesį, naujų paskolų palūkanos Lietuvoje jau siekia beveik 5 proc. Tai yra didžiausias skaičius nuo 2015 metų, tai reiškia, kad Europos centriniam bankui keliant bazines palūkanas, į tai gana jautriai reaguoja Lietuvos verslo finansavimo rinka ir verslas bankuose skolinasi vis brangiau.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas

Man atrodo, kad toks labai spartus verslo paskolų palūkanų augimas pradeda veikti ir infliaciją Lietuvoje, kadangi – dar kartą pabrėšiu – tai yra aukščiausias skaičius nuo pat 2015 metų pradžios, kai Lietuvos bankas apskritai pradėjo tokius duomenis skelbti.

Antra galima priežastis yra galbūt susijusi su atlyginimų augimu. Lietuvos darbo rinka yra pakankamai stipri, šiuo metu įmonių nerimo ir neapibrėžtumo lygis yra gana stipriai nukritęs, įmonės toliau kelia atlyginimus ir samdo naujus darbuotojus.

Manyčiau, kad tai yra tokios dvi priežastys. Bet kaip papildoma priežastis galėtų būti tas aspektas, kad energetika verslui vis tiek kainuoja daugiau negu prieš metus, antiinfliacinės priemonės verslui startuos tik nuo kitų metų pradžios savo didesne dalim. Antiinfliacinėmis priemonėmis infliacija labiau kompensuojama vartotojams, įmonėms yra kompensuojama mažiau, tai atitinkamai įmonės ir kelia kainas.

A.Čiučiurkaitė: Pone P.Čepkauskai, kokios, jūsų nuomone, yra maisto produktų kainų kilimo priežastys?

P.Čepkauskas: Tai iš dalies tos priežastys, apie kurias ir pasakojo Aleksandras. Kitas dalykas – galėčiau pridėti, kad Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje ir tarp tinklų, ir tarp gamintojų susidarė iš tikrųjų nesveika situacija, kai visi kainų kilimai yra perkeliami vartotojui, nes vartotojas dėl savo atlyginimo augimo tai leidžia. Na, sąlyginai leidžia, nes iš tikrųjų mažmeninė prekyba palyginamosiomis kainomis, paprasčiau kalbant, vienetais, yra krentanti.

Nuotr. iš asmeninio archyvo/Petras Čepkauskas
Nuotr. iš asmeninio archyvo/Petras Čepkauskas

Prekybininkų, jeigu pasižiūrėsime praėjusio mėnesio mažmeninės prekybos statistiką palyginamosiomis kainomis, pardavimai krenta 7,5 proc., infliaciją turime 30 proc., bet piniginė masė, kuri ateina į mažmeninę maisto prekybą, vis tiek auga – plius 16 proc.

Na, tai finansiškai visi prekybininkai mato, kad viskas gerai, auga 16 proc. Kai kurie dar mėgsta savo ataskaitose manipuliuoti – ai, pas mus infliacija yra 21 proc., neišskiriant, kad maistui – 30 proc., tai mes keliame kainas toliau.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų