Naujienų agentūra BNS penkiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš 11-kos svarbiausių, jos manymu, šių metų įvykių, išrinkti tris reikšmingiausius.
Keturiolika apklaustųjų mano, kad didžiausios reikšmės ekonomikai šiemet turėjo pandemija – kovą dėl jos įvestas dviejų savaičių karantinas bei patvirtintas 5 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo paketas.
Dvylika ekspertų kaip vieną svarbiausių nurodė Europos Sąjungos vadovų susitarimą dėl ekonomikos gaivinimo plano ir naujo 2021–2027 metų biudžeto, pagal kurį parama Lietuvai siekia 14,5 mlrd. eurų – 1,7 mlrd. daugiau nei 2014–2020 metais.
Toliau tarp svarbiausių įvykių rikiuojasi naujos Vyriausybės darbo pradžia (7 apklaustieji), „Ignitis grupės“ įgyvendintas pirminis viešas akcijų siūlymas (3), Baltijos šalių ir Lenkijos reguliuotojų susitarimas dėl elektros tinklų sinchronizavimo (3), Vyriausybės gruodį sugriežtintas karantinas (3).
Du ekspertai kaip svarbiausią įvykį nurodė ir prokuratūros pareikštus įtarimus didžiausiam „Grigeo“ akcininkui ir vadovui Gintautui Pangoniui dėl Kuršių marias nevalytomis atliekomis teršusios bendrovės „Grigeo Klaipėda“. Po vieną ekspertą nurodė naujo magistralinio dujotiekio į Lenkiją (GIPL) statybą bei Lietuvos nutrauktą prekybą elektra su Baltarusija.
Koronaviruso pandemija nustelbė kitus įvykius
Ekspertai sutinka, kad reikšmingiausias ekonominis įvykis buvo pandemija ir dėl jos pavasarį uždaryta nemaža dalis verslo. Jų teigimu, pandemija ir reakcija į ją turėjo didžiausią poveikį tiek gyventojams, tiek ekonomikai ir verslui.
„Ritmus ne tik ekonominiam gyvenimui šiemet diktavo pandemija, tad būtent jos plitimas, valdymas bei ekonomikos stabilizacijos ir gaivinimo priemonės yra tie dalykai, kurie išskirs 2020-uosius“, – sakė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojas Nerijus Černiauskas teigė, kad karantinas bei 5 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo paketas turėjo didžiausią poveikį Lietuvai.
„Tai tiesiogiai paveikė daugiausiai įmonių, darbuotojų ir nedirbančių žmonių Lietuvoje. Be to, šio žingsnio buvo mažiausiai tikėtasi – pandemija atėjo netikėtai“, – teigė jis.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pabrėžė, kad pandemijos metais svarbiausi ekonomikos įvykiai neišvengiamai siejasi su valdžios sprendimais, siekiant kovoti prieš koronavirusą ir švelninti ekonomikos nuosmukį.
„Tai, kad ekonomikos nuosmukis šiemet Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, biudžeto deficitas santykinai didelis, rodo, kad fiskalinis impulsas Lietuvoje buvo labai stiprus (o kai kurios priemonės nelabai taiklios), todėl valdžios sprendimai nusipelno būti pripažinti svarbiausiais metų sprendimais“, – teigė ekonomistas.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat teigė, kad net ir gana svarbūs ir reikšmingi ekonominiai įvykiai nublanko prieš pandemiją ir jos ekonomines pasekmes. Jis pabrėžė, kad yra ir teigiamų pasekmių – sutarta dėl galingesnės ir vieningesnės ES fiskalinės politikos, užsibrėžtas ambicingesnis tvaresnių, mažiau aplinką teršiančių ekonomikų vystymo kelias.
Ekonomikos gaivinimo planas atveria naujas galimybes
Ekonomistų ir ekspertų vertinimu, vienas svarbiausių 2020 metų įvykių yra ir ES susitarimas dėl beprecedenčio ekonomikos gaivinimo plano, kuris atveria Lietuvai galimybes keisti ekonominę struktūrą ir didinti konkurencingumą.
Pasak Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiosios ekonomistės Lauros Galdikienės, susitarimas suteikia galimybę ne tik atstatyti pandemijos nualintą ES šalių ekonomiką, bet ir užtikrinti ilgalaikį tvarų jos augimą, kadangi didelę lėšų dalį numatoma skirti klimato tikslams.
„Klimato kaita – tai, ko gero, rimčiausias žmonijai tenkantis iššūkis ir šis numatytas finansavimas yra ypač reikšmingas žingsnis, galintis padėti ES, o kartu ir Lietuvai, siekti užsibrėžtų Europos žaliojo kurso tikslų“, – teigė L.Galdikienė.
Bendrovės „SME Finance“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino vertinimu, sutarimas svarbus ir dėl to, jog pirmą kartą ES istorijoje pinigai ekonomikos skatinimui skolinami Europos Komisijos vardu.
„Tai yra svarbus žingsnis didesnės ES integracijos atžvilgiu“, – sakė A.Izgorodinas.
VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė Giedrė Dzemydaitė taip pat teigė, jog atsiranda naujos paramos bei investicijų galimybės – skaitmenizavimas, elektroninio verslo plėtra bei kitos sritys, kurias paspartino nuotolinis darbas ir mokymasis.
„Suaktyvėjusi nekilnojamo turto rinka mažesniuose regionuose ir kurortinėse Lietuvos vietose, taip pat iš emigracijos sugrįžę gyventojai bei naujos nuotolinio darbo galimybės kartu su ES parama skaitmenizacijai gali reikšmingai paskatinti regionų plėtojimąsi ir gyvybingumą Lietuvoje“, – sakė G.Dzemydaitė.
Tarp svarbiausių – nauja Vyriausybė, „Ignitis grupės“ IPO
Septyni apklaustieji mano, kad prie svarbiausių įvykių šiemet turėtų būti ir Seimo patvirtinta 18-tos Vyriausybės programa, premjerės Ingridos Šimonytės ir 14-kos ministrų priesaika.
L.Galdikienės teigimu, naujosios Vyriausybės darbo pradžia yra svarbi, nes žymi naujo politinio ciklo pradžią, su kuria atgimsta viltys, susijusios su naujomis reikšmingomis reformomis.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų vadovė Guoda Azguridienė teigė, kad Seimo rinkimai ir nauja Vyriausybė reiškia naujas galimybes Lietuvos visuomenei.
Trys apklaustieji prie reikšmingiausių priskyrė ir „Ignitis grupės“ įgyvendintą pirminį viešąjį akcijų siūlymą (Initial Public Offering, IPO), kurio metu grupė išplatino 26,9 proc. akcijų ir pritraukė 450 mln. eurų.
„Istorinis įvykis Lietuvos kapitalo istorijoje, kai įmonė sugebėjo pritraukti 450 mln. eurų investicijoms nuosavo kapitalo. Taip, akcijų kaina dabar biržoje yra mažesnė negu platinimo metu ir neišėjo idealus scenarijus, tačiau tikrai įvykis, vertas būti įrašytas prie vieno iš TOP ekonominių metų įvykių“, – sakė T.Povilauskas.
Istorinis įvykis Lietuvos kapitalo istorijoje, kai įmonė sugebėjo pritraukti 450 mln. eurų investicijoms nuosavo kapitalo, – sakė T.Povilauskas.
Trys apklaustieji išskyrė ir Baltijos šalių ir Lenkijos reguliuotojų pasirašytą susitarimą dėl elektros tinklų sinchronizavimo projekto antrojo etapo kaštų pasidalijimo. Bendros šio etapo investicijos siekia 1,22 mlrd. eurų, iš jų Lietuvai tenka 474 mln. eurų.
„Elektros tinklų sinchronizacijos projekto svarba yra ne tiek finansinė per laukiamas investicijas, kiek politinė-ekonominė, vedanti prie didesnio Lietuvos ekonomikos nepriklausomumo nuo Rusijos“, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto docentė Jonė Kalendienė.
Ji taip pat mano, kad tarp svarbiausių yra ir „Grigeo Klaipėdos“ taršos skandalas. Pasak J.Kalendienės, jo metu atskleistos aplinkos apsaugos procedūrų spragos, po to įvykę pakeitimai gali būti labai reikšmingi judant labiau tvarios ekonomikos link.
G.Azguridienė mano, kad tarp reikšmingiausių yra Lietuvos prekybos elektra su Baltarusija nutraukimas, šiai pradėjus elektros gamybą Astravo AE. Pasak jos, jėgainė yra stiprus geopolitinis veiksnys, verčiantis ieškoti ir išnaudoti visas galimybes, kurios nebūtinai yra naudingos ekonomiškai trumpuoju laikotarpiu, kilusioms rizikoms mažinti.
