Lietuvoje butų rinkoje rugpjūtį užfiksuotas didžiausias pirkimo sandorių skaičius po nekilnojamojo turto krizės. Paskutinį vasaros mėnesį šalies gyventojai įsigijo 8,5 tūkst. nekilnojamojo turto objektų – butų, namų ar žemės.
Tokiam turtui pirkti dažnas ima paskolą. Pasak specialistų, vidutinis būsto paskolos dydis Lietuvoje – beveik 160 tūkst. litų, o sostinėje – net 200 tūkstančių.
Finansų ir kreditų valdymo asociacijos specialistai primena, kad išsimokėdami paskolas žmonės dažnai patiria nuostolių, kurių galėtų ir nebūti, jei savo paskolas žmonės valdytų išmaniau.
Pasak specialistų, bene svarbiausia yra kreditams teikiamos bankų palūkanos. Šiuo metu jos yra labai mažos, tačiau nieks nežino, kokios bus ateityje. Ir nors bankai leidžia paskolos įmokai skirti iki 40 proc. pajamų, kreditų palūkanoms pasikeitus, įmokos dydis gali atimti ir 60 proc. pajamų.
Specialistai pataria būsto paskolą prižiūrėti kiekvienais metais ir atėjus į banką iš naujo derėtis dėl pasikeitusių sąlygų.
„Per dešimtmetį jau buvo dvi paskolų krizės. 2000 metais mes jos nejutome, nes tuomet labai mažai žmonių skolinosi iš bankų, o ir bankai mažiau skolino. Bet visi su tuo susidūrėme su 2008–2009 metais, kai daugiausiai ir turėjome problemų, kai žmonių mėnesinės įmokos kartais padidėjo net 20–30 proc. Vietoj 1 tūkst. litų žmonės jau turėjo mokėti ir 2 ar 3 tūkstančius. Čia labai aiškiai matosi, kad palūkanos svyruoja“, – kalbėjo Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas, nepriklausomas paskolų ekspertas Marius Jansonas.
Specialistai pataria būsto paskolą prižiūrėti kiekvienais metais ir atėjus į banką iš naujo derėtis dėl pasikeitusių sąlygų.
Kita dažna klaida daroma tariantis dėl paskolos išmokėjimo laiko. Jeigu žmogus susitaupė pinigų ir nori bankui grąžinti ne vieno mėnesio, o, tarkim, sumokėti už pusmetį, tai bankai dažniausiai tą pinigų sumą priima, o likusią kredito dalį perskaičiuoja ir mėnesio įmoką sumažina.
Tačiau paskolos savininkas turėtų prašyti banko ne įmoką mažinti, bet trumpinti paskolos išmokėjimo laiką, paliekant senąją įmoką. Taip galima sutaupyti iki trečdalio palūkanų.
„Didelę klaidą žmonės daro, kad tame pačiame banke mėgsta būti „auksiniais“ klientais – ten laiko ir santaupas, ir algos eina, ir būsto paskolą ima. Tačiau tai labai pavojinga, nes jeigu įvyksta, pavyzdžiui, banko bankrotas, kaip buvo „Snoro“ atveju, ir jeigu žmogus ten turėjo santaupas ar vaiko mokslams, ar operacijai, tai natūralu, kad tų pinigų per banko bankrotą jis neatgaus. Tie pinigai niekur nedings, bet bankas tiesiog uždengia jo kredito dalį“, – aiškino M. Jansonas.
Finansų ir kreditų valdymo asociacija yra vienintelė šalyje nepriklausoma institucija, kuri kviečia mokytis žmones priimti teisingus sprendimus valdant pasiimtą paskolą.
Bendras būsto paskolų portfelis mūsų šalyje šiuo metu sudaro 20 mlrd. litų – daugiau nei metinis valstybės biudžetas.
LRT Televizijos laida „Šiandien“.
