S.Skvernelis ir V.Šapoka ketvirtadienį su visuomene pasidalijo ambicingu planu – sukurti Lietuvoje palankiausią mokestinį režimą investicijoms į inovacijas visoje Europos Sąjungoje. Plačiau apie konkrečias priemones galite skaityti čia: Valdžia su emigracija kovos nauju ginklu – mokestinėmis lengvatomis.
Ekspertai valdžios dėmesį mokslui ir inovacijoms sutinka palankiai, tik galbūt rinktųsi kitokias priemones jų skatinimui.
Ž.Šilėnas: investuoti reikia ir į kepyklas
„Jos yra į teisingą kryptį, aš joms pritariu“, – 15min sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas. Tiesa, jis nepritaria minčiai, kad reikėtų investuoti išskirtinai tik į aukštąsias technologijas.
„Ne visos investicijos yra į aukštąsias technologijas. Kartais įmonėms reikia naujos staklių linijos, kartais jos galbūt nori nusipirkti padėvėtą staklių liniją, padėvėtą autokrautuvą vietoj naujo, ir tai vis tiek didina jų našumą. Sakyčiau, kad visos investicijos į gamybą turėtų būti neapmokestinamos pelno mokesčiu. Kad nebūtų ta situacija, kai tik lazerius gaminančios ar robotus diegiančios įmonės galėtų šituo pasinaudoti“, – aiškino Ž.Šilėnas.
Valdžia siūlo nuo 15 iki 5 proc. sumažinti pelno mokestį įmonėms už išradimus ir jų patentavimą, tuo metu Ž.Šilėnas siūlo apskritai neapmokestinti į bet kokią gamybą investuojančių įmonių pelno.
„Svarbu, kad Lietuvoje būtų daug pridėtinės vertės sukuriama. Bet nė vienoje šalyje nebus taip, kad bus tik ypač aukštą pridėtinę vertę kuriančios įmonės. Nerasit nė vienos šalies, kur 100 proc. žmonių užsiima lazerių gamyba. Lygiai taip pat svarbu, kad statybose, prie staklių, kepyklose būtų kuriama aukšta pridėtinė vertė“, – aiškino LLRI prezidentas.
Jo manymu, valstybė, investavusi tik į aukštąsias technologijas, padarytų klaidą.
„Tai palies tik mažą dalį įmonių. Bendras tikslas turėtų būti didinti pridėtinę vertę, kuriamą Lietuvoje, o tam reikia investicijų į visas sritis. Reikia padaryti taip, kad visų įmonių, kurios investuoja į gamybą ir našumo didinimą, pelnas nebūtų apmokestinamas“, – kalbėjo Ž.Šilėnas.
Paklaustas, ar taip remti verslą valstybei nebūtų per sunki našta, jis aiškino: „Nelaikyčiau to rėmimu, bet jeigu tu palieki savo pinigus įmonėje, jie nėra apmokestinami, čia nėra rėmimas. O kai žmogus pinigus išsiims, tada jis bus apmokestinamas. Išsiplėtojus pridėtinei vertei, iš kitų mokesčių pavyktų daug surinkti.“
V.Sutkus: tai pakeltų atlyginimus
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus atsargiai vertino premjero ir finansų ministro pareiškimą, kad mokestinė aplinka bus palankiausia visoje Europoje. Bet lengvatas, skirtas pramonės ir verslo modernizavimui, jis vertina teigiamai: „Jos iš tikrųjų yra labai reikalingos.“
V.Sutkaus nuomone, taip būtų sukurta daug gerai apmokamų darbo vietų.
„Ta pati Vyriausybė, Seimas vis kalba apie tai, kad maži atlyginimai. Kuo didesnis produktyvumas – tuo didesni atlyginimai ir darbo vietos, kuriančios daugiau produktyvumo. Tam, kad būtų didelę vietą kuriančios darbo vietos, tai turi būti technologiniai pasiekimai. Mokslo inovacijos yra tikrai labai svarbios, todėl visos su tuo susijusios lengvatos tikrai yra sveikintinos. Sveikintina ir politinė valia Vyriausybės, kad ji supranta, kokia linkme reikia judėti. O konkrečios priemonės kiek duos naudos, mes pamatysime“, – kalbėjo V.Sutkus.
Jis išskyrė informacinių technologijų, biotechnologijų sritis, kurios kuria itin didelę pridėtinę vertę, todėl jas reikia tobulinti ir vystyti.
„Mūsų konfederacijos narės informacinių technologijų įmonės sako labai paprastai – mes iš viso nesuprantame, kas yra jaunimo nedarbas. Jeigu tie jaunesni ir vyresni bedarbiai galėtų turėti informacinių technologijų specialybę, jie iškart galėtų gauti darbą ir jis būtų tikrai ne už minimalų, o aukštesnį nei vidutinis atlyginimą. Čia yra ateitis, čia yra tos darbo vietos, kurios kuria didelę pridėtinę darbo vertę, lygiai taip pat kaip ir kiti dalykai – biotechnologijos yra labai perspektyvi sritis ir turime mes čia patirties“, – kalbėjo verslininkų atstovas.
