Ekspertas pabrėžia, kad pagrindinės zloto stiprėjimo priežastys yra Lenkijos centrinio banko palūkanų normų mažinimas, stipri šalies ekonomika, augantis eksportas ir po nacionalinių rinkimų pasikeitus valdžiai vėl gerėjantys santykiai su Europos Sąjunga.
„Dar prieš metus zloto palūkanų norma buvo 6,75 proc. Dabar ji siekia 5,75 proc. ir toks arba labai panašus skaičius stabiliai laikosi jau ne vieną mėnesį. Zlotas tapo stipresnis ir euro atžvilgiu. Žvelgiant į pastaruosius 12 mėn. jo vertė išaugo beveik 9 proc.“ – nurodė V.Kaušas.
Jo teigimu, dėl to Lietuvos eksportuotojai, ypač maisto produktų, chemijos pramonės gaminių, tekstilės ir mašinų bei įrangos srityse, tikėtina, pajus teigiamą poveikį.
„Dėl stipresnio zloto Lenkijos pirkėjai gali įsigyti daugiau lietuviškų prekių už tą pačią sumą, padidindami mūsų prekių konkurencingumą Lenkijos rinkoje. Tai ypač aktualu mineralinių produktų, įvairių pramonės gaminių, paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų ir mašinų bei mechaninių įrenginių, elektros įrangos eksporto srityse. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. sausio–gegužės mėn. šios kategorijos buvo svarbiausios užsienio prekyboje, kalbant apie lietuviškos kilmės prekių eksportą, kuris kalbant apie Lenkiją sudaro daugiau nei 64 proc., o vertė siekia beveik 1 mlrd. eurų, – nurodė „ArcaPay“ ekspertas.
Tiesa, jis pabrėžia – Lietuvos importuotojai, kurie perka prekes iš Lenkijos, deja, dėl pabrangusio zloto susidurs su didėjančiomis sąnaudomis.
„Stipresnis zlotas lemia didesnes prekių kainas, o tai gali sumažinti pelningumą ir priversti peržiūrėti tiekimo grandines. Tokia situacija gali priversti verslus ieškoti alternatyvių tiekėjų arba stiprinti derybines pozicijas su esamais partneriais, – tvirtina V.Kaušas ir priduria: – didėjančios sąnaudos taip pat gali paveikti galutinių produktų kainas vartotojams Lietuvoje.“
Lietuvos oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2024 m. sausio–gegužės mėn. Lenkija buvo ta šalis, iš kurios Lietuva prekių importavo daugiausia. Net 14 proc. viso šalies importo buvo iš šios kaimyninės šalies. Vis dėlto, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m., šių metų pirmą pusmetį importo apimtys iš Lenkijos smuktelėjo 2,4 proc.
„Pavyzdžiui, Žemės ūkio duomenų centras skelbia, kad į Lietuvą iš Lenkijos 2024 m. I ketvirtį buvo įvežta 1 072 tonos kiaušinių, o tai yra daugiau nei 25 proc. mažiau nei prieš metus“, – pavyzdį nurodė V.Kaušas.
Tiesa, ne visoms Lietuvos įmonėms, kurios vykdo prekybą su šalimis už euro zonos ribų, skirtingų valiutų šuoliai ar nuosmukiai baisūs. Atsparumą jiems, pasak eksperto, verslas įgyja, jei turi ilgalaikę strategiją ir priima pamatuotus sprendimus.
„Nemaža dalis verslų naudoja išankstinius sandorius (angl. forward contracts) ir valiutų keitimo apsikeitimo sandorius (angl. currency swaps). Mažos ir vidutinės įmonės neretai naudoja paprastesnes ir pigesnes priemones, tokias kaip paslaugų ir prekių kainų įsigijimas fiksuotu kursu. Yra tokių įmonių, kurios užfiksuoja zloto ir euro kursą su tiekėjais ir priklausomai nuo to, kaip jiems palankiau, – moka zlotais arba eurais. Priklausomai nuo valiutos kurso rinkoje“, – paaiškino finansų ekspertas.
Anot jo, šie įrankiai gali pasitarnauti įvairiais atvejais. Pavyzdžiui, eksportuotojas gali sudaryti išankstinį sandorį su Lenkijos partneriais, fiksuodamas zloto kursą metams į priekį. Tai leistų įmonei išlaikyti stabilią kainodarą ir užtikrinti pelningumą, nepaisant valiutų kursų svyravimų. Arba įmonė gali naudoti valiutų keitimo apsikeitimo sandorius, taip apsaugodama savo pelno maržą. Tačiau renkantis konkretų sprendimą, V.Kaušo tvirtinimu, būtina pasikonsultuoti su išmanančiais, nes valdant finansus reikia įvertinti daug kintamųjų ir galimų rizikų.
Eksperto teigimu, nors zlotas per pastaruosius metus pabrango euro atžvilgiu, aukštos euro palūkanų normos gali lemti, kad zlotų pirkimas ateities sandoriuose nebūtų toks naudingas kaip anksčiau.
„Žvelgdamas į dabartinę situaciją Lenkijoje, manau, net ir planuojantys plėsti savo eksporto apimtis kaimyninėje šalyje turėtų atidžiai stebėti valiutų kursų pokyčius. Naujausias Europos centrinio banko sprendimas sumažinti indėlių palūkanų normą nuo 3,75 proc. iki 3,50 proc., skirtas suvaldyti infliacijai ir skatinti ekonomikos atsigavimui, gali paveikti Lenkijos zlotą, padidindamas jo kurso svyravimus. Dėl patrauklesnių palūkanų normų Lenkijoje zloto vertė gali laikinai pakilti. Tačiau jei euro zonos ekonominė situacija pagerės, euro kursas gali sustiprėti ir darytų spaudimą zlotui. Be to, reikia stebėti ir tai, kaip kinta Lenkijos skola, ji, prognozuojama, kasmet vis augs. Ypač dėl padidėjusių išlaidų gynybai“, – atkreipė dėmesį V.Kaušas.
Nors zloto kursas artimiausiu metu, pasak eksperto, gali išlikti stabilus arba šiek tiek ir pakilti, jis pabrėžia, kad Lietuvos įmonėms svarbu būti pasiruošusioms galimiems pokyčiams.
„Zloto stiprėjimas yra dviprasmiškas fenomenas Lietuvos verslams. Vieniems tai suteikia naujų galimybių, kitiems – kelia iššūkių. Tačiau, efektyviai valdant rizikas ir optimizuojant veiklą, galima išnaudoti šią situaciją savo naudai. Tarkime, mūsų prekybininkai, tikiu, tikrai džiaugiasi, nes apsipirkti Lenkijoje lietuviams nebeapsimoka, tad auga vidaus vartojimas“, – pabrėžė „ArcaPay“ vadovas.
