Politologė apgailestauja dėl beletristikos Vyriausybės programoje, ekonomistas spėlioja apie naujus mokesčius

Su šiais ekspertais kalbėjomės 15min aktualijų laidoje. Jos įrašą galite pamatyti čia.

VIDEO: Įvertino naujos Vyriausybės programą: be iškreipto vaizdo, mažai niekinių temų, bet neišvengė ir beletristikos

Įvertino naujos Vyriausybės programą: be iškreipto vaizdo, mažai niekinių temų, bet neišvengė ir beletristikos

Pati I.Šimonytė teigia, kad naujoji Vyriausybė nežada revoliucijų, o jos programa yra nuosaiki.

„Šitoje programoje aš irgi revoliucijų neįžvelgiu ir tai yra pakankamai gerai, nes žadėti su kiekviena programa rožinį rytojų... Na, jau, tiesą sakant, mes pavargome“, – sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.

Ji tvirtino, kad pati programa nėra kažkuo labai išskirtinė, lyginant su kitomis, nors dokumente ir matyti daugiau dėmesio aplinkosaugai.

„Man atrodo, kad šita programa yra ėjimas nedideliais žingsniais į priekį“, – kalbėjo ekspertė.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Politologė Rima Urbonaitė

Tuo tarpu nueinantysis premjeras Saulius Skvernelis kritikavo naujosios Vyriausybės programą dėl lozungų gausos ir tiek jis, tiek opoziciniai „valstiečiai“ sako matantys dokumento panašumų su jų pačių programa, priimta 2016 metais.

R.Urbonaitė teigė, kad naujoji programa išties galėjo būti trumpesnė ir joje nepavyko išvengti beletristikos, tačiau prieš „valstiečiams“ kritikuojant ji paragino šiuos prisiminti savąją, kuri irgi iš dalies priminė „mokyklinį poezijos vadovėlį“.

„Joje tų lozungų buvo ne ką mažiau. (...) Virš šimto kartų buvo paminėta darna, minimos įvairiausios dorybės, net ekologinės dorybės, apie gyvybę kuriančią šeimą daug rašyta, apie mūsų unikalų santykį su miškais ir gamta. Ko tik ten nebuvo“, – kalbėjo politologė.

Pristatydama programą I.Šimonytė sakė, kad pirmiausia žada pradėti diskusijas dėl nacionalinio susitarimo švietimo srityje.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė

Vis dėlto R.Urbonaitė apgailestavo, jog šis susitarimas „tampa tikslu savaime“, o ne tai, kas ten bus įrašyta.

Kalbėdama apie būsimosios Vyriausybės tikslus švietimo srityje, ji stebėjosi, kad programoje nėra konkrečiai kalbama apie mokyklų tinklą, vieną opiausių srities problemų.

Spėlioja apie naujus mokesčius

Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus džiaugėsi, kad Vyriausybės programoje nedaug dėmesio skiriama „menkavertėms ir niekingoms temoms“.

„Jeigu mes įvesime į paiešką žodį, pavyzdžiui, alkoholis, tai mes gausime tik vieną žodžio alkoholis paminėjimą ir tai tik sveikatos sferoje, kur kalbama apie žmonių priklausomybę nuo įvairių toksinių medžiagų“, – kaip to įrodymą pateikė ekspertas.

Pasak jo, programa tikslingai prasideda nuo švietimo klausimų, nes Lietuva yra pirmiausia turtinga žmonėmis, o ne, pavyzdžiui, gamtos ištekliais.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Dr. Algirdas Bartkus, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojas

Vis dėlto A.Bartkus kritikavo kai kurias būsimos socialinės politikos nuostatas, pavyzdžiui, norą Užimtumo tarnybai nustatyti atsakomybę už darbo vietų kūrimą.

„Yra tokių šūkių, kad kitą kartą skaitant užduodi sau klausimą – ar čia liberali partija, ar antiliberali partija parašė tokius dalykus? Nei užimtumo tarnybos, nei darbo biržos negali būti atsakingos už darbo vietų kūrimą“, – teigė VU docentas.

Jis taip pat sakė, kad vieni kitiems prieštarauja Vyriausybės programoje esantys ketinimai įvesti naujus būdus paremti darbo netekusius asmenis ir užtikrinti socialinio draudimo sistemos finansinį tvarumą.

Anot jo, tai rodo, kad būsimoji Vyriausybė ketina būti atsigręžusi į žmones ir jų poreikius netgi ignoruojant realias galimybes.

A.Bartkus taip pat paaiškino, kaip supranta eilutes, susijusias su siekiu mažinti valstybės biudžeto priklausomybę nuo PVM ir akcizų, o didesnių pajamų į iždą pirmiausia gauti keičiant turto ar aplinkosaugos mokesčius.

Parodykite man biudžetus, kurie nėra priklausomi nuo akcizo ar PVM.

Jis spėja, kad šioje Vyriausybės programos nuostatoje slypi noras atsisakyti dabartinio taršių automobilių registracijos mokesčio ir įvesti metinį mokestį taršių automobilių savininkams.

Ekspertas taip pat interpretuoja, jog papildomi mokesčiai gali būti įvedami už turimą daugiau nei vieną būstą.

Kita vertus, jis abejojo galimybėmis tokiais mokesčiais sumažinti valstybės biudžeto priklausomybę nuo PVM ir akcizų.

„Parodykite man biudžetus, kurie nėra priklausomi nuo akcizo ar PVM“, – tvirtino A.Bartkus.