Ekspertų įžvalgos: kodėl reikia kaupti pensijai papildomai

Kol esame darbo rinkoje, pensija visada atrodo labai toli, todėl esame linkę gyventi šia diena ir gautas pajamas išleisti šiandienos poreikiams, užuot dalį jų atidėjus senatvei. Pasak ekspertų, jau šiandien pensija orios senatvės neužtikrina, o ateities prognozės dar niūresnės. Nors mes vis dar manome, kad mūsų senatve turi pasirūpinti valstybė, to nėra nė vienoje išsivysčiusioje Europos valstybėje. Užsienio šalys orios senatvės klausimą seniai išsprendė papildomo pensijų kaupimo schemomis.
Garbaus amžiaus keliautojai
Garbaus amžiaus keliautojai / 123rf.com nuotr.

Vidutinė pensija siekia apie 40 proc. buvusių pajamų

„Luminor investicijų valdymo“ direktorius Šarūnas Ruzgys pabrėžė, kad Vakarų pasaulyje jau įprasta, kad žmogus, pradėjęs savo karjerą, t. y. gavęs pirmą darbą, dažniausiai yra pakviečiamas arba įtraukiamas į tam tikras kaupimo pensijai schemas. Tam tikrą procentą nuo savo algos jis skiria pats, taip pat prisideda ir įmonė. Ir tai vyksta per visą žmogaus darbinę karjerą.

„Kadangi Lietuvoje tokios praktikos sovietmečiu neturėjome, 2004 m. valstybė, skatindama žmones kaupti, parodė iniciatyvą ir įsteigė antros pakopos pensijų fondus. Tai buvo padaryta, nes modeliuojant Lietuvos demografines tendencijas jau tuo metu buvo aišku, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, visuomenė sensta – gyvenimo trukmė ilgėja, o gimstamumas mažėja.

Tai reiškia, kad pensinio amžiaus žmonių daugėja, o mokesčių mokėtojų mažėja ir ateityje jų neužteks, kad galėtume finansiškai paremti žmones, kurie jau nėra aktyvūs darbo rinkoje. Skaičiai rodo, kad vidutinė senatvės pensija šiuo metu sudaro apie 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Akivaizdu, kad tai nėra daug, ir mes matome, jog pensininkams išgyventi pakankamai sunku.

Sakyti, kad neturiu laisvų pinigų, bet tris kartus per metus lėkti į tolimus kraštus atostogų, yra neatsakinga.

Tačiau ateityje situacija dar labiau prastės ir pensija, palyginti su vidutine alga, bus dar mažesnė, nes mokančiųjų mokesčius nebus tiek, kiek jų reikėtų. Taigi jeigu žmogus neturės prikaupęs kitų lėšų, kitų pajamų, išėjęs į pensiją jis turės tenkintis dar mažesne vadinamąja pensijos pakeitimo norma, kitaip tariant, jo pensija nuo buvusio atlyginimo skirsis dar labiau. Tai reikš, kad jo gyvenimo kokybė stipriai suprastės“, – svarstė pašnekovas.

Kokį investavimo įrankį rinktis?

Pasak ekonomisto, ypač svarbu, kad dabar tai suvoktų jauni žmonės, kurie dar turi daug laiko iki pensijos ir gali sukaupti solidžią sumą.

„Šiuo atveju sakyti, kad aš neturiu laisvų pinigų ir tuo pat metu tris kartus per metus lėkti į tolimus kraštus atostogų, visiškai nemąstant apie ateitį, yra neatsakinga. Žinoma, žmogus laisvas rinktis prioritetus, be to, „išlaidauti“ visada yra smagiau nei taupyti, bet matant, kokia realybė laukia, visgi reikėtų susirūpinti.

Taip pat svarbu, kad taupymui skirti pinigai būtų teisingai investuojami, kad jų „nesuvalgytų“ infliacija. Jeigu mes pinigus atidėsime „į kojinę“, ilgainiui jie nuvertės. Indėlis taip pat nėra pats geriausias pavyzdys, nors pas mus jis vis dar vienas populiariausių taupymo būdų. Reikia ieškoti aktyvesnių investavimo būdų, prisiimant šiek tiek rizikos, kuri ilguoju laikotarpiu nėra didelė: mat rinkoje viskas vyksta ciklais – po nuosmukio visada būna kilimas“, – aiškino Š.Ruzgys.

Pašnekovo manymu, paprastam piliečiui antra arba trečia pensijų kaupimo pakopos, kaip investicinės priemonės, lengviausiai suprantamos ir, palyginus su kitomis investavimo priemonėmis, nebrangios, ypač antra pakopa, be to, valstybė ją sureguliavusi taip, kad būtų paprasta naudotis.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Šarūnas Ruzgys
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Šarūnas Ruzgys

„Antra pensijų kaupimo pakopa prie senatvės pensijos pridės apie 10–15 proc. pajamų, nes nuo dabartinių pajamų atidedama tik 3–4 proc. Vakarų Europoje kaupiama po 10–15 proc. nuo algos, todėl sukaupiamos visai kitos sumos. Taigi žmogus turi pats prisiimti atsakomybę už savo lėšas senatvėje, užuot tikėjęsis, kad juo kažkas pasirūpins. Reikėtų pasinaudoti bent jau valstybės pateikiama supaprastinta investavimo versija ir kaupti pensijai antroje pakopoje“, – patarė ekonomistas.

Kodėl reikia žinoti savo socialines garantijas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus patarėja Rita Babianskaitė į klausimą, kodėl reikia taupyti senatvei, pasiūlė pažvelgti plačiau ir pasiaiškinti, kodėl apskritai reikėtų galvoti apie pensiją, jeigu valstybė ja pasirūpina. Pasak jos, rūpinimasis būsima pensija yra neatsiejamas nuo dirbančiojo socialinių garantijų.

Rūpinimasis būsima pensija yra neatsiejamas nuo šiandieninių dirbančiojo socialinių garantijų.

„Labai svarbu aktyviai domėtis socialinių garantijų klausimais, žinoti, kokią darbo sutartį ir kokiomis sąlygomis pasirašote, išsiaiškinti, ar darbdavys tikrai sąžiningai moka už jus mokesčius valstybei, kurie priklauso. Ir tai daryti reikia nuo pirmojo įsidarbinimo. Dažnai jauni žmonės į klausimą apie pensiją numoja ranka – esą ji toli, o aš noriu gyventi dabar.

Tačiau neseniai žiniasklaidoje buvo aprašytas atvejis, kai mergina, gaunanti pakankamai gerą atlyginimą, norėjo pasiimti būsto paskolą, tačiau banke sužinojo, kad oficialiai jos atlyginimas yra minimalus. O jeigu mergina būtų sunkiai susirgusi? Arba jeigu ji visą gyvenimą būtų taip ir neišsiaiškinusi, koks jos oficialus atlyginimas? Tuomet ji gautų tik labai mažą ligos išmoką, o atėjus pensijai paaiškėtų, kad arba nesukaupė reikiamo stažo, arba sukaupė, bet išmoka bus minimali, nes mokėjo minimalias įmokas“, – svarstė pašnekovė.

Dar vienas dažnas pasiteisinimas, kodėl nesirūpinama savo senatve, yra teiginys, kad jos nesulauksime, tačiau gyvenimo trukmės statistika byloja ką kita – didžioji dauguma žmonių ne tik sulaukia pensijos, bet ir dar ilgai gyvena. Tačiau jų pensijos dydis būna gerokai mažesnis nei jie tikėjosi.

„Tuomet žmonės ima aiškintis, kiek mokesčių, nuo kurių ir priklauso pensijos dydis, per gyvenimą jie sumokėjo, bet jau būna vėlu. Norėtųsi, kad žmonės kuo anksčiau pradėtų rūpintis savo būsima pensija ir apsvarstytų, ar juos tenkina tos socialinės garantijos, kurias gali suteikti valstybė. Juk valstybė iš tiesų gali duoti tiek, kiek ji surenka. Kai kurie ekspertai siūlo didinti mokesčius, kad būtų surinkta daugiau – tuomet ir pensija bus didesnė.

Tačiau kyla ta pati problema – žmonės dažnai nesidomi savo socialinėmis garantijomis, nesidomi, iš ko jos susideda, taip pat jie paprastai nesuinteresuoti ir didesnių mokesčių mokėjimu – geriau gyvensiu šia diena ir šiandien gausiu daugiau. Tačiau gyvenimas šia diena nesibaigia.

Antra pakopa – bene pigiausias šiuo metu Lietuvoje esantis taupymo mechanizmas pensijai.

Visi tikimės, kad ekonomika augs, kad mūsų emigrantai sugrįš, kad darbo jėgos nemažės ir situacija Lietuvoje gerės, todėl valstybės teikiamos garantijos bus didesnės, bet šalia visada verta turėti antrą pajamų šaltinį, kurį gali suteikti nuo šiandienos pajamų papildomam kaupimui atidedama suma“, – teigė R.Babianskaitė.

Kodėl verta kaupti pensijai antroje pakopoje?

Lietuvoje šiuo metu siūloma kaupti pensijai antroje ar trečioje pakopoje, taip pat žmonės gali patys investuoti į įvairius investicinius produktus, jeigu jaučia turintys tam sugebėjimų.

„Bene pigiausias šiuo metu Lietuvoje esantis taupymo mechanizmas – antra pakopa, kadangi nuo šių metų sumažinti fondų administravimo mokesčiai, taip pat joje įteisinta gyvenimo ciklo fondų strategija, kai žmonėms parenkama investavimo rizika pagal jų amžių. Kuo žmogus jaunesnis, tuo parenkama didesnė rizika, kad jis sukauptų daugiau turto, nes su laiku ta rizika išsilygina. Jei žmogus vyresnis, parenkamas konservatyvesnis fondas, kad sukauptas turtas būtų tikrai saugus, jeigu finansų rinkose įvyktų kokie nors netikėti svyravimai.

Be to, tai gerai prižiūrimas ir labiausiai su pensijomis susijęs produktas. Žmonėms dažnai patiems sunku paskirstyti sukauptus pinigus, yra rizika juos išleisti impulsyviai, o antroje pakopoje sukauptos lėšos paskirstomos reguliariomis mėnesinėmis išmokomis. Taigi pirmiausiai visiems svarbu galvoti apie pensiją. O kai pradedi galvoti, tuomet kyla natūralus klausimas – man užteks pensijos, kurią gausiu, ar verta pasinaudoti valstybės siūlomu papildomu kaupimu“, – aiškino specialistė.

Pasak jos, papildomo pensijų kaupimo schemos šalia valstybės garantuojamos pensijos egzistuoja beveik visose Europos Sąjungos šalyse, kadangi suprantama, kad ateityje turėti pajamas iš kelių šaltinių bet kuriuo atveju yra geriau nei pasikliauti tik vienu šaltiniu, koks jis patikimas bebūtų.

Pirmiausiai visiems svarbu galvoti apie pensiją. O tuomet kyla natūralus klausimas – ar man jos užteks.

R.Babianskaitė pabrėžė, kad norint sukaupti solidžią sumą, taupyti reikia 30 ar daugiau metų, t. y. pradėti tai daryti nuo savo pirmojo darbo. Tačiau papildomo kaupimo sutartį savanoriškai gali sudaryti bet kokio amžiaus žmogus, juolab, kad nuo šių metų dalyvavimas pensijų kaupime nemažina „Sodros“ senatvės pensijos dydžio, be to, prisideda ir valstybė.

Išleidžiame daugiau nei uždirbame

Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyr. ekonomistas Algirdas Prapiestis, apžvelgdamas pensijų sistemos tendencijas, taip pat pažymėjo, kad ir toliau pagrindinis šaltinis senatvėje bus „Sodra“. Antras šaltinis – pusiau privatus (II pakopos) arba privatus (III pakopos) pensijų kaupimas, kai dalis šiandien gaunamų pajamų yra nukreipiama į pensijų fondus ir investuojama finansų rinkose.

„Mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius, senėjanti visuomenė ir kiti panašūs procesai didina spaudimą socialinio draudimo pensijų sistemoms ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitur. Einamuoju finansavimu grįstos „Sodros“ pensijų sistemos esminis veikimo principas – lėšos, kurios surenkamos iš dabartinių dirbančiųjų, yra paskirstomos dabartiniams pensininkams.

Dirbančiųjų mažėjant, o pensininkų daugėjant atitinkamai mažėtų ir pensijos (nebent reikšmingai būtų ilginamas senatvės pensijos amžius, didinami mokesčiai, stipriai gerinamas mokesčių surinkimas, mažinama šešėlinės ekonomikos apimtis ir pan.). Pensijų kaupimo sistema leidžia kiekvienam gyventojui į pensiją atsinešti finansinį rezervą, tokiu būdu išlyginant skirtumus tarp skirtingų kartų gaunamų pensijų dydžio. Visgi finansinio rezervo, kuriuo reikia rūpintis vis labiau, kaupimas tipiniam lietuviui niekada nebuvo lengvas dalykas.

Štai naujausi 2017 m. duomenys rodo, kad Lietuvoje namų ūkių taupymo norma yra neigiama, t. y. esame linkę išleisti netgi daugiau nei uždirbame. Tad svarstant apie pajamas senatvėje ir norint jų orių, būtina dėti pastangas atsakingam asmeninių finansų valdymui, ilgalaikio finansinio rezervo kaupimui, nes, kaip sako liaudies išmintis, roges reikia ruošti vasarą“, – įsitikinęs pašnekovas.

VIDEO: Ar ori bei prasminga bus mano pensija?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis