Toks pokytis reikšmingai išaugino elektroninės pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) dalį šalies mokėjimų rinkoje, kurioje vis dar dominuoja bankai. 2020 metais EPĮ ir MĮ klientai atliko 27,4 proc., bankų klientai –72,4 proc. visų mokėjimo operacijų, tuo metu 2019 metais šios dalys sudarė atitinkamai 11,3 proc. ir 88,5 proc., teigiama Lietuvos banko (LB) pranešime.
„Nauja pandeminė kasdienybė ir kiti ribojimai paspartino vartotojų perėjimą prie skaitmeninės bankininkystės paslaugų, plačiau naudojami atsiskaitymai negrynaisiais pinigais, toliau populiarėja bekontakčiai ir momentiniai mokėjimai. Be to, mokėjimo operacijų augimą lėmė ir dėl Brexito iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą persikėlusios elektroninės pinigų įstaigos, kurios teikė paslaugas tiek ES šalyse reziduojantiems klientams, tiek Lietuvoje, taip sudarydamos didesnę konkurenciją mokėjimų rinkoje“, – pranešime teigė LB valdybos narys Marius Jurgilas.
LB teigimu, pastaraisiais metais keitėsi Lietuvos gyventojų mokėjimo kortelių naudojimo tendencijos – jos pradėtos dažniau naudoti atsiskaitymams, o ne gryniesiems pinigams pasiimti. Atsiskaitymų mokėjimo kortele sumos dalis kiekvienais metais didėjo, o 2020 metais išaugo 9 proc. punktais iki 53 procentų. Be to, mažėjo grynųjų pinigų pasiėmimo operacijų skaičius, tačiau didėjo vidutinė išsigryninama ir atsiskaitymo kortele suma.
2020 metais vidutiniškai vienam Lietuvos gyventojui teko 293 mokėjimų negrynaisiais pinigais operacijos – 57 operacijomis daugiau nei 2019 metais.
Dėl pandemijos įvesto karantino ir kitų ribojimų augant el. prekybai, 2020 metais du kartus padidėjo ir atsiskaitymų už el. prekybą operacijų skaičius ir vertė. O atsiskaitymų už el. prekybą mokėjimo kortelėmis skaičius Lietuvoje 2021 metų pirmąjį pusmetį, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 5 kartus.
Mokėjimų paslaugų teikėjų pateikiama informacija taip pat rodo, kad gyventojai vis dažniau renkasi skaitmenines sąskaitos tvarkymo ir atsiskaitymo priemones.
Pasak M.Jurgilo, vis daugiau paslaugų perkeliant į skaitmeninę erdvę, vis aktualesnis tampa mokėjimo paslaugų prieinamumo klausimas.
„Daliai gyventojų vis dar sunku naudotis šiuolaikinėmis technologijomis ir jiems svarbūs grynieji pinigai. O el. mokėjimo priemonėmis besinaudojantiems vartotojams svarbi galimybė atsiskaityti negrynaisiais pinigais kuo daugiau vietų. Iš to kylantys klausimai reikalauja kompleksinių sprendimų“, – tvirtino M.Jurgilas.
Anot LB, dalyje verslo sričių galimybės atsiskaityti negrynaisiais pinigais yra pakankamai didelės, tačiau yra ir tokių sričių, kur tokios galimybės dažnai pasigendama. Daugiau kaip 80 proc. mažmenine prekyba bei maitinimo ir gėrimų tiekimo veikla užsiimančių mažų ir vidutinių įmonių suteikia galimybę savo klientams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis.
Tačiau tarp įvairias aptarnavimo, nuomos, medicinos paslaugas teikiančių įmonių atsiskaitymams mokėjimo korteles priimančių dalis sudaro tik apie 40–50 proc. Dažniausiai smulkiojo verslo atstovai (apie 40 proc.) kaip priežastį, kodėl nesuteikia galimybės atsiskaityti mokėjimo kortele, įvardija paslaugos kainą.
LB iniciatyva pagrindiniai šalyje veikiantys bankai ir kiti finansų rinkos dalyviai pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą bei įsipareigojo padidinti grynųjų pinigų pasiėmimo vietų tinklą, taip siekdami užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą.
