Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų įvykdytų mokėjimo operacijų suma – daugiau nei 150 mlrd. eurų

2021 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) – jos sudaro Lietuvos licencijuoto FinTech sektoriaus pagrindą – mokėjimo operacijų suma išaugo 6,3, o licencinės veiklos pajamos – 4,8 karto. Tačiau kai kuriems rinkos dalyviams atitiktis nuosavo kapitalo reikalavimams vis dar yra opi problema, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Fizinis bitkoinas
Fizinis bitkoinas / 123RF.com nuotr.

„Atliktos sektoriaus savęs vertinimo analizės duomenimis, daugiau kaip 80 proc. įstaigų save vertina kaip atitinkančias Lietuvos banko joms keliamus lūkesčius. Deja, praktikoje kai kurios įstaigos laikosi ne visų reikalavimų. Todėl ir toliau koncentruosimės į atitiktį kertiniams reikalavimams, tokiems kaip pinigų plovimo prevencijos, nuosavo kapitalo, klientų lėšų apsaugos, informacinių ir ryšių technologijų bei saugumo rizikos valdymo ir vidaus kontrolės. Šių reikalavimų pažeidimų netoleruosime ir taikysime atitinkamas poveikio priemones“, – sako Dovilė Arlauskaitė, Mokėjimų rinkos priežiūros skyriaus vadovė.

Apžvelgiamu laikotarpiu bendra EPĮ ir MĮ atliktų mokėjimo operacijų suma sudarė 157,6 mlrd. Eur. Trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, ji išaugo 29,4 proc., o palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, – 6,3 karto. Įmonės iš licencinės veiklos gavo 333,6 mln. Eur pajamų, arba 264,8 mln. Eur (4,8 karto) daugiau nei per praėjusių metų trečiąjį ketvirtį. EPĮ teko 94 , MĮ – 6 proc. šių pajamų. Vienas rinkos dalyvis pagal licencinės veiklos pajamas užėmė 51, o pagal mokėjimo operacijų sumą – 63 proc. rinkos.

2021 m. trečiąjį ketvirtį finansiniai rezultatai parodė, kad du rinkos dalyviai nevykdė nuosavo kapitalo reikalavimų, tačiau jau ėmėsi veiksmų, kad jis būtų pakankamas. Šių metų antrąjį ketvirtį šį reikalavimą vykdė visos EPĮ ir MĮ. Lietuvos bankas primena EPĮ ir MĮ, kad jos privalo nuolat užtikrinti įstatymuose nustatytą nuosavo kapitalo dydį. Šį aspektą centrinis bankas pabrėžė daug kartų, jis išsamiai išdėstytas ir laiške EPĮ bei MĮ vadovams. Lietuvos bankas atkreipia finansų rinkos dalyvių dėmesį į būtinybę imtis operatyviai aktyvių veiksmų ir priemonių finansiniam veiklos patikimumui užtikrinti, jei įstaiga staiga susiduria su reikšmingu lėšų ar kapitalo trūkumu.

Siekdamas didesnės FinTech sektoriaus brandos, Lietuvos bankas organizavo konsultacinių renginių ciklą, skirtą aktualiausiems klausimams aptarti, taip pat diskusiją FinTech bendruomenei aktualiais klausimais. Šiuo metu atliekama aštuoniolika individualių ir teminių patikrinimų ar analizių, kaip šios FinTech įstaigos laikosi pinigų plovimo rizikos valdymo, klientų pažinimo ir sukčiavimo rizikos valdymo, nuosavo kapitalo, klientų lėšų apsaugos reikalavimų, užtikrina vidaus audito ir vidaus kontrolės vykdymą. Iki 2021 m. gruodžio mėn. buvo panaikintos trijų įstaigų licencijos, vienai įstaigai laikinai uždrausta teikti paslaugas juridiniams asmenims, skirtos penkios baudos ir atlikti penki vieši paskelbimai apie teisės aktų pažeidimus.

Be to, Lietuvos bankas toliau atidžiai vertina, kaip kredito įstaigos vadovaujasi pozicija dėl elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų teisės naudotis kredito įstaigose atidarytomis banko sąskaitomis. 2021 m. trečiąjį ketvirtį gauti trys pranešimai apie uždarytas ar apribotas sąskaitas, iš viso nuo 2019 m. Lietuvos banke gauti 48 tokio pobūdžio pranešimai.

Šių metų rugsėjo pabaigoje viešuosiuose sąrašuose buvo 139 EPĮ ir MĮ (85 EPĮ ir 54 MĮ), o 2020 m. atitinkamu laikotarpiu tokių įstaigų buvo 121 (73 EPĮ ir 48 MĮ). Šiuo metu Lietuvos banke nagrinėjama apie 30 EPĮ ar MĮ licencijų paraiškų.

Lietuvos bankas viešai skelbia informaciją apie elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų numatomus planinius patikrinimus, kiekvienos iš jų metinius ir kiekvieno ketvirčio pagrindinius veiklos ir riziką ribojančių reikalavimų vykdymo rodiklius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?