EPĮ pajamos pernai padidėjo 2,6 karto iki 114,48 mln. eurų, MĮ pajamos augo 5,8 proc. iki 24,04 mln. eurų, teigiama Lietuvos banko pranešime.
Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2019-ųjų laikotarpiu, EPĮ ir MĮ atliktų mokėjimo operacijų suma išaugo daugiau kaip tris kartus ir sudarė 51,1 mlrd. eurų.
„2020 metais elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriaus augimą lėmė ne tik dėl pandemijos išaugusi elektroninių mokėjimų svarba, bet ir nauji dalyviai: dalis Jungtinės Karalystės įmonių dėl Brexito perkėlė savo veiklą į Lietuvą. Augimo tikimės ir šiemet“, – pranešime sakė Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorė Rūta Merkevičiūtė.
Praėjusių metų pabaigoje Viešajame elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų sąraše buvo užregistruotos 132 įstaigos, tuo metu 2019-ųjų pabaigoje jų buvo 115. Per metus EPĮ skaičius padidėjo trylika iki 80, MĮ – keturiomis iki 52. Lietuvoje dabar veikia 23 EPĮ ir MĮ, kurių kapitalo kilmė sietina su Jungtine Karalyste.
Šiuo metu Lietuvos banke nagrinėjama daugiau kaip 40 paraiškų gauti EPĮ ar MĮ licencijas.
„Prižiūrėdami šį dinamišką sektorių, 2021 metais ypač daug dėmesio skirsime, kad elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos tinkamai nusistatytų prioritetus, ypač dėl valdysenos, vidaus kontrolės, pinigų plovimo prevencijos ir atitikties kitiems teisės aktų reikalavimams“, – tvirtino R.Merkevičiūtė.
2020 metų finansiniai rezultatai parodė, kad nuosavo kapitalo reikalavimo netenkino 3 įstaigos, jos jau ėmėsi veiksmų, kad nuosavas kapitalas būtų pakankamas. Šiuo laikotarpiu 82 proc. EPĮ ir MĮ, kurioms taikomas nuosavo kapitalo reikalavimas, nuosavo kapitalo rodiklį (jis negali būti mažesnis už 1) viršijo – jis buvo didesnis nei 1,1.
