Specialistų ir verslininkų metų pradžioje išsakyti nuogąstavimai, kad uždarius Ignalinos atominę jėgainę ir Lietuvai netekus savų pigios elektros gamybos šaltinių energijos kaina šiemet pradėjusioje veikti elektros biržoje gali gerokai išaugti, iš dalies pildosi, pirmadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.
Dar pavasarį elektros kaina biržoje buvo kur kas mažesnė už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos numatytą 155 litų už megavatvalandę (MWh) ribą, bet rudeniop situacija pasikeitė.
Dar pavasarį elektros kaina biržoje buvo kur kas mažesnė už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos numatytą 155 litų už megavatvalandę (MWh) ribą, bet rudeniop situacija pasikeitė.
Rugpjūtį vidutinė elektros kaina biržoje buvo didžiausia per visą biržos veiklos laikotarpį ir siekė 206,06 lito už MWh, o tai 51 litu daugiau už komisijos prognozę. Tiesa, rugsėjį vidutinė elektros kaina smuktelėjo 10 proc. – iki 187,27 lito už MWh, panaši laikosi ir pirmomis spalio dienomis.
Tačiau akivaizdu, kad kaina kol kas išlieka gerokai didesnė nei metų pradžioje. Lietuvos elektros rinkos operatorės „BaltPool“ duomenimis, skaičiuojant vidutinę biržos kainą sausio–rugsėjo mėnesiais, Kainų komisijos nustatyta riba jau yra peržengta.
Rinkos dalyviai sako ir ateityje neįžvelgiantys elektros kainos mažėjimo prielaidų. „Manau, kad iki metų pabaigos kainos laikysis panašios kaip rugpjūtį ir rugsėjį. Tiesa, dar neaišku, kokias kainas šildymo sezono metu pasiūlys termofikacinės elektrinės, tačiau greičiausiai jų elektra nebus pigi. Pagrindinės Lietuvos elektrinės yra kūrenamos dujomis, o dujų kaina didėja“, – aiškino didžiausios Lietuvos elektros biržos dalyvės „Inter RAO Lietuva“ komercijos direktorius Vidas Čebatariūnas.
Panašias tendencijas mini ir „BaltPool“ Rinkos aptarnavimo skyriaus vadovas Valdas Jurkevičius. „Lietuvoje didžioji dalis elektros gamintojų naudoja gamtines dujas, todėl kaina turėtų būti bent iš dalies siejama su gamtinių dujų kaina“, – nurodė jis.
Estijos valstybinės energetikos bendrovės „Eesti Energia“ antrinės įmonės „Enefit“, kuri Lietuvos biržoje prekiauja estiška elektra, generalinis direktorius Liudas Liutkevičius vardija bent keletą veiksnių, kurie gali turėti įtakos biržos elektros kainos didėjimui.
„Tai ir dujų kainų augimas, nes šį kurą kūrena didžioji dalis Baltijos šalių elektrinių, ir padėtis Skandinavijos „NordPool“ elektros biržoje – Helsinkio zonoje ketvirtam metų ketvirčiui ateities sandorių kainos pakilo iki 51–52 eurų (176–179 litų) už MVVh ir yra maždaug trečdaliu didesnės nei pernai tuo pačiu metu. Net ir gerėjanti Lietuvos ekonomikos padėtis, didėjant energijos paklausai, gali tapti prielaida kainoms augti“, – sakė L.Liutkevičius.
Lietuvos elektrinių, kurių dauguma kūrena gamtines dujas ar mazutą, galios su kaupu pakaktų šalies vartotojų poreikiams patenkinti, tačiau jų pagaminta energija brangi ir beveik nepajėgi konkuruoti su importine elektra. Pagaminti kilovatvalandę didžiausioje šalies jėgainėje Elektrėnuose kainuoja daugiau nei 30 centų.
Lietuvai vis dar neturint jungčių su Vakarų elektros sistemomis, elektros importas apribotas grynai fiziškai ir galimas tik iš tų šalių, į kurias veda elektros perdavimo linijos bei kurios pačios turi energijos perteklių.
„Metų pabaigoje elektros srautų kryptys išliks tos pačios – mes importuosime energiją iš Rusijos, ją galėtų tiekti latviai, jeigu žiema būtų šilta ir patvintų Latvijos upės, šiek tiek – estai. Bet jei Skandinavijos rinkoje elektros kaina išaugtų, estiška elektra greičiausiai keliautų į Skandinaviją. Sunku pasakyti, kiek pajėgumo šildymo sezono metu turės Baltarusija, tačiau jos kaina dažnai būna per didelė“, – vardijo V.Čebatariūnas.
Patys aktyviausi biržos dalyviai, kaip nurodo V.Jurkevičius, ir ateityje išliks tie, kurie turi savo elektros gamybos galių arba yra užsitikrinę elektros importo galimybes. „Aktyviausi pardavėjai bus tie, kurie turi savo resursų. Tai rusai, estai, latviai, kai kurie Lietuvos gamintojai“, – tvirtino jis.
