Tad, jei anksčiau siekiant pritraukti investuotoją, didesnį dėmesį reikėjo skirti infrastruktūros ar finansinių paskatų klausimams, šiandien toks dėmesys turi būti sutelktas į aukštos pridėtinės vertės produktus kuriančius specialistus. Specifinių žinių reikalaujanti skaitmeninė ekonomika šiuo metu yra penktasis daugiausiai pridėtinės vertės sukuriantis sektorius Lietuvoje, o tolesniam jos augimui svarbiausi yra aukštos kvalifikacijos talentai.
Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas skelbia, kad praėjusių metų IV ketvirtį net 77 proc. apklaustų investuotojų nurodė, kad kvalifikuotos darbo jėgos Lietuvoje yra neužtektinai arba iš dalies neužtektinai. Tai atskleidžia, kad dauguma investuotojų susiduria su talentų trūkumu Lietuvoje. Dėl to tenka pripažinti, kad norėdami būti konkurencingais, su dabar turimu žmogiškuoju kapitalu neišsiteksime. Demografinė situacija, bei transformacija į aukštos pridėtinės vertės veiklomis grįstą ekonomiką, verčia galvoti apie žmogiškojo kapitalo stiprinimo priemonės. Užsienio šalių pavyzdžiai rodo, kad skirtumas tarp aukštos kvalifikacijos darbuotojų paklausos ir pasiūlos gali būti sėkmingai kompensuojamas skatinant talentų pritraukimą iš užsienio šalių. Tačiau ką Lietuva turėtų pasiūlyti, kad būtų patraukli tarptautiniams talentams?
Europos ir kitų šalių „vertės pasiūlymai“ skaičiais yra iškalbingi. Nuo finansinių paskatų iki specialių projektų, skirtų pritraukti specifinius talentus – kiekviena valstybė ieško būdų, kaip kurti unikalų savo šalies vertės pasiūlymą. Pavyzdžiui, Suomija yra inicijavusi „Talent Boost“ valstybinę talentų programą, skirtą aukštos kvalifikacijos specialistų, darbuotojų, studentų ir tyrėjų imigracijai paskatinti. Singapūras – vienas sėkmingiausių talentų traukos centrų pasaulyje – įgyvendina „Tech.Pass“ programą, kad pritrauktų verslo lyderius bei informacijos ir ryšių technologijų (IRT) ekspertus bei suteiktų jiems lankstumo dalyvaujant įvairiose veiklose, kurios prisidėtų prie Singapūro technologijų ekosistemos. Estijoje, kurioje per pastaruosius 5 metus tarptautinių talentų skaičius išaugo dvigubai, įgyvendinama valstybinė programa IRT specialistams pritraukti: ypač aukštos kvalifikacijos IRT specialistai neįtraukiami į imigracijos kvotas, jiems taikoma lanksti leidimų gyventi išdavimo procedūra, o už šių specialistų įdarbinimą teikiama vienkartinė 3 tūkst. Eur parama.
Lietuva turi žengti koja kojon su šia užsienio šalių praktika ir siekti užsitikrinti pačių reikalingiausių talentų kapitalą savo darbo rinkoje. Natūralu, kad vien lengvatomis ar paskatomis išsiskirti bus sunku. Tačiau investuotojai vis aktyviau domisi ir socialine mūsų šalies infrastruktūra. Ilgainiui, Lietuvos pozicija, konkuruojant dėl investicijų, vis labiau priklausys ir nuo talentų integracijos bei gyvenimo sąlygų. Jei investuotojui reikalingi darbuotojai, nepriklausomai nuo to, iš kur jie bebūtų, Lietuvoje galės patogiai įsikurti, leisti savo vaikus į mokymo įstaigas, mėgautis kultūra, naudotis pilnavertėmis viešosiomis paslaugomis – mūsų šalies pasirinkimas investuotojų akyse bus pranašesnis. Būtent todėl, šia linkme vertėtų stiprinti ir talentų ekosistemos valdyseną.
Pirmuoju tokios svetingos kultūros žingsniu tapo aukštos kvalifikacijos specialistams iš užsienio skirtas paslaugų centras „International House Vilnius“. Čia vieno langelio principu teikiamos paslaugos padeda specialistams iš užsienio ir jų šeimos nariams greičiau persikelti į Vilnių ir čia sėkmingai integruotis.
Trumpesnis ir paprastesnis privalomų įvykdyti procedūrų kelias neabejotinai taps Vilniaus privalumu pritraukiant reikalingus talentus. Tokio pobūdžio paslaugos kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose dar labiau didintų mūsų šalies patrauklumą užsienio talentams.
Tai, kokie aukštos kvalifikacijos specialistai gyvena šalyje, turi reikšmės verslo galimybėms vystyti inovatyvius produktus ir paslaugas, diktuoja plėtros galimybes ir nulemia bendrą šalies gerovės lygį. Nors pagrindinis valstybės dėmesys turėtų būti nukreiptas į Lietuvos gyventojų kompetencijų ir gebėjimų stiprinimą, spartų ekonomikos augimą bus sunku įsivaizduoti be gabiausių specialistų ir studentų pritraukimo iš užsienio. O konkuruojant dėl aukštą pridėtinę vertę kuriančių tiesioginių užsienio investicijų, tai turės ypač didelę įtaką.
