Gerokai svarbiau, kad šią informaciją privalės vertinti ir savo verslo procesuose įtraukti visos verslo įmonės.
Kaip žinia, nuo sausio 3 dienos buvo pradėti rinkti duomenys apie tiesiogiai juridinius asmenis kontroliuojančius fizinius asmenis, o nuo gegužės 1 dienos pradedama rinkti ir informacija apie netiesiogiai kontroliuojančius fizinius asmenis.
Apie fizinį asmenį – naudos gavėją – sistemoje bus šie duomenys: vardas; pavardė; pilietybė; gyvenamoji vieta; rezidavimo valstybė (valstybės) mokesčių tikslais. Naudos gavėju asmuo laikomas, jeigu, būdamas juridinio asmens savininku ir turėdamas daugiau kaip 25 proc. akcijų, pajų, įnašų ar(ir) balsų, gauna iš šio juridinio asmens veiklos naudą.
Taip pat svarbūs ir kiti kontrolės būdai. Pavyzdžiui, turi teisę paskirti ir (ar) pašalinti juridinio asmens vadovą, teisę tvirtinti metinę finansinę ataskaitą, susijusią su dividendų išmokėjimu, teisę vetuoti juridinio asmens valdymo organų sprendimus ir pan. Be to, toks asmuo turės būti fiksuojamas sistemoje ir kai fizinis asmuo kitomis teisėmis kontroliuoja juridinį asmenį, pavyzdžiui, yra juridinio asmens vadovas, valdybos pirmininkas ar narys, kitas vyresnysis vadovas.
Pagal naują tvarką subjektai, kurie yra nurodyti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje (pavyzdžiui, finansų įstaigos ir kiti teisės aktuose įpareigoti subjektai), privalės patikrinti ir nustatyti naudos gavėjo tapatybę prieš pradėdami dalykinius santykius, prieš atlikdami vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas (kai suma viršija 15 000 eurų), prieš atliekant valiutos keitimo operacijas (kai suma viršija 3 000 eurų sumą), vykdydami pinigų perlaidų grynaisiais pinigais paslaugas (kai suma viršija 600 eurų), prieš atlikdami virtualiosios valiutos keitimo operacijas (kai suma viršija 1 000 eurų).
Be to, patikrinimai taps privalomi visais atvejais, kai kyla abejonių dėl anksčiau gautų kliento ir naudos gavėjo tapatybės duomenų teisingumo ar autentiškumo arba kai kyla įtarimų, kad yra, buvo ar bus vykdoma pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veika.
Pažymėtina, jog duomenys JANGIS sistemai teikiami tik per Registrų centro savitarną ir šiuos duomenis gali pateikti tik juridinio asmens vadovas arba įgaliotas asmuo. Tačiau, jeigu juridinis asmuo neturi vienasmenio valdymo organo, kartu su įgaliojimu, turi būti pateikiamas valdybos ar kito kolegialaus organo sprendimas ar nutarimas dėl įgaliojimų suteikimo.
Nepateikus minimų duomenų registrui atsakingi asmenys gali būti patraukti administracinėn atsakomybėn. Baudos siekia nuo 500 iki 2 400 eurų, o juridinių asmenų vadovams nuo 2 100 iki 6 000 eurų. Nusižengus pakartotinai – nuo 1 500 iki 5 200 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 3 500 iki 5 800 eurų.
