„Dar prieš dvejus metus vandens vartojimas augo, dabar jis mažėja. Dėl to ir tenka didinti kainą“, – sako „Šilalės vandenų“ vadovas Edmundas Auškalnis.
Kainos auga beveik visuose rajonuose
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) gegužės 31 dieną padidino vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainą Šilalėje nuo 1,40 iki 1,52 euro už kubinį metrą. Dar anksčiau – Zarasuose, Pakruojyje, kituose mažesniuose miestuose.
Pernai geriamojo vandens kainos Lietuvoje augo 8 proc., skelbia VKEKK. Tačiau šis brangimas – vidutinis, sudėjus visus miestus. Pastaraisiais metais Kainų komisijai tenka skelbti sprendimus, po kurių reikia mokėti daugiau už vandenį. Mažesniuose miestuose ir rajonuose kainos didinamos beveik be išimčių.
„Kaina gyventojams keičiasi dėl mažesnio realizuoto geriamojo vandens kiekio, taip pat darbo užmokesčio fondo pasikeitimų ir padidėjusių išlaidų už gamtos išteklių naudojimą“, – paprastai skelbia Komisija.
„Daugėja išvykusių, mažėja ūkininkų, tad ir vartojimas krinta, didėja nuostoliai ir juos reikia padengti didinant vandens kainą“, – sako E.Auškalnis. Vandens tarifai auga ne tik dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus, bet ir dėl augančios gamtos išteklių kainos, darbuotojų atlyginimų.
Perspėja, kad augs dar labiau
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos vadovas Bronius Miežutavičius prognozuoja, kad vandens kaina auga ir toliau didės, tačiau dar dėl kitų priežasčių. Vandens teikėjai nepatenkinti nauju įstatymo projektu.
Į Seimą skubos tvarka keliauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų įstatymo pataisos, pagal kurias praradimai už pavogtą ar prarastą karštą vandenį patektų ant vandens tiekėjų pečių.
„Turėsime patirti nuostolius, nes už karštą vandenį kai kurie gyventojai nebemoka, todėl susidaro nuostoliai. O juos turėsime padengti, todėl teks branginti šaltą vandenį“, – 15min teigė Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos vadovas Bronius Miežutavičus.
Pasak jo, visi šalies vandens tiekėjai piktinasi būsima tvarka. „Per metus patiriame 10–12 proc. praradimų dėl nemokančių už šaltą vandenį, dar tiek pat prarasime dėl karšto vandens. O viskas guls ant šalto vandens vartotojų pečių“, – teigė B.Miežutavičius.
Ginčas dėl to, kas turi apmokėti karšto vandens nuostolius, vyksta jau daugelį metų. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šalto vandens tiekėjas negali atsakyti už karšto vandens praradimus.
