15min studijoje ketvirtadienį vykusioje diskusijoje ekonomistai ir ekspertai diskutavo, kaip šalinti emigracijos pagrindinę priežastį – mažus atlyginimus ir dideles kainas.
„Kai sausio pabaigoje kartu su „Vilmorus“ atlikome apklausą apie tai, kurios iš paminėtų priežasčių daro didžiausią įtaką gyventojų emigracijai, gavome tokį vaizdą, kad svarbiausi yra ekonominiai motyvai. 65 proc. žmonių teigia, jog emigracijos priežastis yra ekonominiai motyvai, antras –socialinio nesaugumo jausmas ir teisingumo stoka, ir trečias – tai geresnės karjeros perspektyvos užsienyje“, – teigia KTU Europos instituto direktorius Vygaudas Ušackas.
Tačiau aiškėja, kad šalies ekonomika pati ėmė spręsti šį klausimą, kadangi jau kelerius metus atlyginimai sparčiai augo ir aplenkė kainų augimą.
„Vertinant šiuos metus, jau galvojame, kad emigracijos skaičiai gana drastiškai sumažės. Jei pernai išvyko 30 tūkst. gyventojų, šiemet bus mažiau nei 10 tūkst.“, – sako „Danske“ banko vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.
Jis paaiškino, kad pastaraisiais metais emigracija sukelta dirbtinai – žmonės deklaravo išvykimą, kad nereikėtų mokėti privalomo socialinio draudimo (PSD). Tačiau dabar matomos aiški tendencija, kad situacija netrukus gali pasikeisti. Jau gruodį atvykusių gyventojų buvo daugiau, nei išvykusių.
„Ši tendencija tęsiasi jau nuo praėjusių metų vidurio ir labai aiškiai juda į priekį. Ir paaiškinimas – tai yra ekonominės tendencijos. Estijoje jau matome, kad trejus metus neto migracija yra teigiama“, – sako R.Grajauskas.
R.Grajauskas pastebėjo, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje artėja prie 700 eurų, kai Ukrainoje jis siekia apie 200 eurų.
„Mūsų vertinimu, gali neprireikti ir dviejų trejų metų, kol neto migracija Lietuvoje taps teigiama“, – sako „Danske bank“ ekonomistas, kuris pats buvo išvykęs studijuoti į užsienį ir vėliau grįžo į Lietuvą.
Problema išlieka: žmonės uždirba per mažai
Diskusijoje dalyvavę ekspertai sutiko, kad gyventojai Lietuvoje iš tiesų galėtų uždirbti dar daugiau, tačiau tam trūksta indėlio iš valstybės. Švietimo reforma, sveikatos sektoriaus reforma, mokesčių pakeitimai, „Sodros“ lubos, lengvatos ir išimtys – problemos, apie kurias esą vis kalbama, bet sprendimų vis nėra.
„Blogiausias darbdavys Lietuvoje yra valstybė. Ne mes darbdaviai, bet valstybė moka labai daug minimalių atlyginimų, čia labai daug darbuotojų uždirba minimumą. Gydytojai, mokytojai – žinome, kokios problemos, šios dvi sritys apskritai yra nereformuojamos. Pažiūrėkime, kiek metų reformos švietimo ir sveikatos sektoriuose stringa, negalime padaryti nei efektyvaus ligoninių tinklo, nei mokyklų tinko, universitetų daugybė. Kai neefektyviai panaudojamos lėšos, tai ir atlyginimų negalima kelti“, – teigė Lietuvos investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Suprasti akimirksniu
- 2017 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) sudarė 850,8 EUR: valstybės sektoriuje – 851,8, privačiajame sektoriuje – 850,4 EUR.
R.Skyrienė nesutinka su paplitusia nuomone, kad esą Lietuva yra labai brangi gyventi – tiesiog dalies žmonių pajamos yra labai mažos. R.Skyrienei pritarė ir R.Grajauskas.
„Kai žmonės išreiškia nepasitenkinimą per aukštom kainom, tai iš tikrųjų jie išreiškia nepasitenkinimą per mažais atlyginimais. Nes kainos, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, yra netgi mažesnės, na, išskyrus Lenkiją“, – sako ekonomistas ir patikina, kad Europos statistikai nėra „susimokę prieš Lietuvą“.
R.Grajauskas skaičiuoja, kad augant atlyginimams Lietuvoje perkamoji galia jau netgi tapo didesnė nei Portugalijoje.
„Jei įvertintume atlyginimų perkamąją galią, mes esame 22 vietoje ES. Mes lenkiame netgi tokias valstybes kaip Portugalija, kur atlyginimai yra aukštesni, bet ir kainos yra dar aukštesnės. Tendencija kiekvienais metais gerėja. Kainos didėja, bet atlyginimai auga sparčiau, pensijos auga sparčiau“, – sako R.Grajauskas.
Jis patikino, kad perkamosios galios didinimas ir turėtų būti pagrindinis siekis susigrąžinti ekonominius emigrantus: tam reikia mažinti darbo jėgos apmokestinimą, kaišyti lengvatas ir gerinti mokesčių surinkimą.
„Kalbame, kad jei trūksta pajamų, reikia didinti mokesčius ar naujus mokesčius įvesti. Pirmiausia, jei kibiras yra truputį kiauras, reikia užkimšti tas skyles, o ne pilti dar daugiau vandens. Mūsų skaičiavimais, 3,6 mlrd. eurų buvo iš viso nesurinkta mokesčių vertinant visą šešėlį. Nėra nei vienos valstybės, kur visai nebūtų šešėlio, bet Lietuvoje jis yra ypač didelis ir čia reikėtų labai sustiprinti pajėgas“, – sako R.Grajauskas.
Siūlo nebijoti imigrantų, nesmerkti emigrantų
Imigrantai į Lietuvą, anot diskusijos dalyvių, itin prisidėtų prie šalies gerovės – darbuotojų esą jau dabar trūksta, o papildoma darbo jėga uždirbtų pensijas, didesnės investicijos kurtų aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas. Tačiau tą apsunkina bene sudėtingiausios migracijos procedūros regione.
„Procedūros yra labai svarbu. Verslas, jei reikia darbo jėgos, jis tikrai nori atsivežti darbuotojų. Mes darėme lyginimus – regione procedūros vienos iš sudėtingiausių, nelanksčiausių, ilgiausių, nėra elektroninės sistemos. Toks vaizdas, kad viskas padaryta taip, kad tik neatvažiuotų tų darbuotojų“, – sako R.Grajauskas.
„Neįmanomai sudėtinga“, – įsiterpė ir R.Skyrienė.
Ekonomistas patikino, kad nuo to nukenčia patys lietuviai – vietos darbuotojai geresnio darbo negauna dėl tų pačių procedūrų nelankstumo, kadangi neatvyksta daugiau kapitalo, nekuriamos darbo vietos.
Lietuvos investuotojų forumo vadovė stebėjosi neigiamu nusistatymu prieš emigrantus.
„Mes labai nusistatę prieš užsieniečius, kurie atvyksta dirbti, nors iš tikrųjų jie atvyksta dirbti ir kurti mūsų ekonomikos ir išlaikyti tų pensininkų, kuriuos, kuo toliau, tuo mažiau bus kam išlaikyti, jei neatvažiuos ukrainiečių, baltarusių ar kitų šalių darbuotojų. Netgi oficiali maniera, pristatant, kiek pas mus atvažiavo dirbti, yra iš karto negatyvi. Pavyzdžiui, net du kartus daugiau ukrainiečių atvažiavo nei pernai, nors į skaičius pasižiūrėjus – net kelių tūkstančių nėra“, – stebisi R.Skyrienė.
Ji tikino, kad 60 proc. darbdavių žada didinti darbo vietų skaičių, 60 proc. žada kelti ir atlyginimus.
„Pasitikėjimas Lietuvos ekonomika yra didžiulis, visi nori investuoti“, – tikino R.Skyrienė ir pažymėjo, kad verslininkams darbo jėgos trūkumas jau tampa rimta problema.
Ir emigracija, anot jos, nebūtinai blogas reiškinys.
„Manyčiau, kad tai nėra nieko baisaus, kad žmonės sugeba savo žinias ir rankas pritaikyti valstybėse, kur už tą darbą sumoka daugiau. Yra puikių atvejų, kuomet įgiję ir darbo patirties, ir žinių grįžti atgal į Lietuvą ir kuria savo verslus, įdarbina tuos, kur lieka Lietuvoje“, – pastebi R.Skyrienė.
Premjero patarėjas: Lietuva tampa globalia
Ministro Pirmininko patarėjas ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais Lukas Savickas diskusijoje pritarė, kad būtina „didinti Lietuvos vertės pasiūlymą“ emigrantams, o taip pat – išlaikyti ryšius su jau išvykusiais.
„Labai svarbu judėti keliomis kryptimis. Viena vertus, turime stiprinti Lietuvos vertės pasiūlymą, kai kalbame apie norinčius grįžti. Tačiau taip pat turime nepamiršti ir fokusuoti ne tik į grįžtančios Lietuvos strategiją, bet ir globalios Lietuvos strategiją: kaip mūsų šalis globaliame amžiuje, kai mūsų piliečiai globalūs ir linkę judėti po pasaulį, kaip mes išlaikome su jais ryšį“, – sakė L.Savickas.
Jis įžvelgė didelę atskirtį Lietuvoje – viena dalis ekonomiškai sparčiai vystosi, tačiau labiausiai yra nepatenkinti ekonomiškai atskirti gyventojai.
„Statistiškai mes turime 150 tūkst. darbuotojų kurie net neuždirba minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA), ir ypač tai matyti atliktose apklausose. Pačias mažiausias pajamas turintys gyventojai, jie ryškiau ir kelia tuos klausimus“, – sako L.Savickas ir pažymėjo, kad dėl atskirties mažinimo kryptingai priimam sprendimai, tokie kaip Darbo kodeksas, MMA kėlimas, mokesčių pakeitimai.
Jis patikino, kad dėl to ir planuojama mokesčių pertvarka, ją rengia speciali darbo grupė.
„Turime kryptingas rekomendacijas mažinti darbo jėgos apmokestinimo naštą – tai viena iš tikslinių sričių“, – sako premjero patarėjas.
„Sodros“ įmokų lubos, kurių reikalauja darbdavių atstovai, anot L.Savicko, taip pat vienas iš svarstomų sprendimų – tačiau tik visos mokesčių pertvarkos kontekste.
Investuotojų forumo vadovė tikino, kad darbdaviai nedelsdami padidintų atlyginimus, jei tik tokios lubos atsirastų.
„Mūsų apklausa rodo, kad 95 proc. užsienio kapitalo įmonių tai palaiko ir 80 proc. pasakė, kad įvedus lubas, sutaupytos lėšos būtų panaudotos atlyginimų kėlimui tiems, kurie galbūt uždirba mažiau. Darbdaviai tikrai tesėtų tą pažadą – spaudimas atlyginimų augimui yra didžiulis. Kol kas tik žadama, bet nieko neturime“, – mokesčių pertvarkos pasigedo R.Skyrienė.
Svarbiausia – švietimas?
Apibendrinant visą diskusiją „Danske“ banko ekonomistas R.Grajauskas itin išskyrė švietimą.
„Jei reiktų įvardyti tik vieną pagrindinę kryptį – tai turime reformuoti švietimo sistemą, profesinio rengimo mokyklas (…) – tai vienintelis būdas ilguoju laikotarpiu keisti mūsų ekonomikos struktūrą“, – patikino jis.
Pasak ekonomisto, tik kvalifikuoti darbuotojai gali gauti du-tris kartus didesnius atlyginimus, o tuomet jie „pamaitintų ir kitus ekonominius sektorius, ir kainų problema atrodytų žymiai mažesnė“.
R.Skyrienė Vyriausybės atstovui palinkėjo siekti didinti ne minimalų, o vidutinį atlyginimą ir skatinti investicijas.
