Lygindamas pagal tai, kokią didelę ekonomikos dalį sudaro iš užsienio parsiunčiami pinigai, Pasaulio bankas konstatuoja, kad iš Europos Sąjungai priklausančių Vidurio Europos šalių Lietuvą lenkia tik Rumunija.
Banko „DnB NORD“ vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis „Lietuvos žinioms“ sakė, kad emigrantų siunčiami pinigai Lietuvoje likusiems giminaičiams neabejotinai prisideda ne tik prie krašto ekonomikos skatinimo, tačiau ir prie jos stabdymo. Tačiau, pasak eksperto, niekas neturi tikslios apskaitos, kiek yra emigravusių lietuvių. Taip yra ne tik dėl to, kad ne visi žmonės deklaruoja savo išvykimą. Anot jo, jei per metus išvyksta 50 tūkst. darbingiausių žmonių, per 5 metus prarandame apie 15 proc. darbuotojų.
Jis tvirtino, kad emigracijos grėsmė labai didelė, nes išvažiuojantis jaunimas skurdina mūsų žmogiškuosius išteklius ir daro rinką nepatrauklią verslo plėtrai. Gerai yra tik tai, kad emigrantai siunčia namo pinigų. Tiesa, jis pripažino, kad išvykėlių parama sumažina socialines problemas, palengvina padėtį darbo rinkoje, dar jie parsiunčia į Lietuvą uždirbtus pinigus. Visa tai, analitiko žodžiais, galima įvardyti kaip darbo jėgos eksportą.
Tačiau jis pabrėžė, kad šis emigracijos proceso „gerumas“ yra labai trumpalaikis. Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą emigrantai galiausiai išsiveža ir savo šeimas, tad nustoja siųsti čia pinigus. Krašte nelieka darbuotojų, kurie moka mokesčius ir išlaiko valstybės institucijas, pensininkus bei kitus socialiai jautrius žmones. Tačiau visų blogiausia, kad užkertamas kelias plėtoti veiklą.
Analitiko manymu, 2006–2007 metais emigrantai į Lietuvą parsiuntė daugiausia uždirbtų pinigų, nes aktyviai pirko čia nekilnojamąjį turtą. Jo skaičiavimu, į užsienį išvažiavęs žmogus paprastai per mėnesį atsiunčia apie 300 litų. Esą daugiau pinigų siunčia asmenys, palikę namie šeimas arba tie, kurie traktavo save kaip laikinai išvažiavusius ir pirko Lietuvoje būstą.
