JK vyriausybė anksčiau paskelbė, kad asmenys, kurie iki 2020 m. gruodžio 31 d. bus nuolat ir teisėtai šalyje pragyvenę penkerius metus, galės kreiptis dėl neterminuoto leidimo pasilikti, įgydami nuolatinio gyventojo statusą
Išankstinė statistika rodo, kad per 750 tūkstančių ES piliečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, kreipėsi dėl šio leidimo, nors šalyje gyvena 3,6 mln. tokių piliečių. Dėl leidimo kreipėsi per 103 tūkstančiai Lenkijos, beveik 90 tūkstančių Rumunijos, per 70 tūkstančių Italijos piliečių.
Lietuviai pagal pateiktų prašymų skaičių yra tik 7 vietoje – 26,8 tūkstančiai, nors manoma, kad Jungtinėje Karalystėje gyvena mažiausiai 150 tūkstančių Lietuvos piliečių. Tiesa, prašymų dar gali padaugėti.
„Pagal mūsų nemokamą ir paprastą ES apsigyvenimo schemą jau gauta 750 tūkst. paraiškų, ir tai nepaprastai padrąsina. Tikiuosi, kad ši pradinė sėkmė artimiausiais mėnesiais tęsis“, – pridūrė vidaus reikalų sekretorius Sajidas Javidas.
Lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje vadovė Dalia Asanavičiūtė mano, kad lėta „Brexit“ eiga neskubina Lietuvos piliečių kreiptis dėl nuolatinių gyventojų statuso.
„Matyt, tai, kad „Brexit“ vėl atidėtas, galėjo lemti tokį vangų aktyvumą. Dalis galvoja, kad „Brexit“ apskritai bus išvengta. Kai kalbu su lietuviais, jie man sako, kad dar žiūri, kaip čia viskas pakryps“, – 15min teigė D.Asanavičiūtė.
Be to, jos nuomone, daliai tautiečių nėra aišku, kaip reikia registruotis norint gauti nuolatinio gyventojo statusą, kiti baiminasi dėl duomenų. „Ne visi draugauja su sistemomis, kiti bijo pateikti pasų duomenis, taigi ne viena priežastis yra“, – sakė bendruomenės pirmininkė. Dalis galbūt svarsto ir apie grįžimą, todėl ir dėl to neskuba gauti statusą.
Rudenį, kai paaiškės daugiau naujienų dėl šalies išstojimo iš ES, tikėtina, daugiau lietuvių plūstels registruotis.
