Šių metų pirmąjį pusmetį iš užsienio asmeninėmis perlaidomis gautos sumos yra beveik identiškos pernykštėms.
Lietuvos banko duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį bendra Lietuvos gyventojų iš užsienio gauta suma sudarė 298 mln. eurų. Praėjusių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos gyventojai iš užsienio sulaukė 297 mln. eurų.
Šiais metais daugiausia perlaidų Lietuvos gyventojai gavo iš JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Norvegijos ir Airijos. Iš šių šalių buvo pervesta beveik pusė visų perlaidų – apie 150 mln. eurų. Tikslus iš kiekvienos šalies gautų perlaidų kiekis neskelbiamas.
Norvegija ir Airija šiame sąraše pakeitė Rusiją ir Ukrainą, kurios 2021 m. pirmąjį pusmetį buvo tarp TOP 5 šalių, iš kurių buvo gauta daugiausiai perlaidų.
Pasak Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiojo ekonomisto Dariaus Imbraso, didžiausią įtaką 2022 m. pirmojo pusmečio perlaidų srautams darė Rusijos karas prieš Ukrainą.
„Dėl įvedamų sankcijų ir blogėjančios Rusijos ekonomikos padėties labai stipriai nuvertėjo Rusijos rublis, dėl to reikšmingai sumenko ir į eurus konvertuotos perlaidos. Jos šiuo laikotarpiu buvo beveik 2,5 karto mažesnės nei pernai. Taip pat dėl Ukrainos teritorijoje vykstančio karo stipriai krito iš šios šalies gaunamų emigrantų pervedimų srautai. Tiesa, kartu stipriai išaugo ir Lietuvoje gyvenančių žmonių perlaidos Ukrainos gyventojams“, – 15min komentavo jis.
Žiūrint į kitas valstybes, daugelio jų perlaidų srautai išliko panašiame lygyje kaip praėjusių metų pirmąjį pusmetį.
„Neaugančios perlaidos iš dalies rodo, kad padidėjęs neaiškumas dėl ateities ir visame pasaulyje reikšmingai paspartėjęs kainų augimas, pastebimai apribojo užsienyje gyvenančių lietuvių galimybes dalį uždirbtų pajamų atsiųsti Lietuvoje likusiems artimiesiems“, – komentavo D.Imbrasas.
Perlaidų lūžis įvyko prieš dvejus metus
Emigrantų perlaidų skaičiaus kritimas yra keleto pastarųjų metų tendencija. Piką šios perlaidos pasiekė 2014 m., kai į Lietuvą buvo pervesta net 1,47 mlrd. eurų. Vėliau riba kuriam laikui nusistovėjo ties kasmetiniu apie 1,1 mlrd eurų srautu.
Vis dėlto, pandemija ir „Brexit“ šią situaciją pakeitė – perlaidų srautai staiga nuslūgo. 2020 m. perlaidų kiekis nuo 1,16 mlrd. eurų krito iki 694 mln. eurų, o 2021 m. gauta dar mažiau – 658 mln. eurų.
Pirmojo pusmečio duomenys leidžia spėti, kad situacija smarkiai nepasikeis – norint pasiekti bent 1 mlrd. eurų ribą, per ateinantį pusmetį reikėtų persiųsti daugiau nei dvigubai didesnes sumas nei per pirmus šešis mėnesius.
Mažėja ne tik kiekis, tačiau ir reikšmė ekonomikai
Nors grynasis perlaidų kiekis ir mažėja, ekonominė padėtis Lietuvoje leidžia apie 0,5 mlrd. eurų „nuostolį“ gyventojams amortizuoti augančiomis pajamomis.
„Žinoma, yra įvairių namų ūkių, bet žiūrint bendrai perlaidos iš užsienio jau nebėra tas veiksnys, kuris daro reikšmingą poveikį Lietuvos namų ūkių pajamoms ir vartojimo sprendimams. Pavyzdžiui, 2021 m. visos namų ūkių gautos disponuojamosios pajamos sudarė 34,1 mrld. eurų, tuo tarp perlaidų iš užsienio tuo pat laikotarpiu buvo gauta tik 618 mln. eurų. Taigi, jos sudarė mažiau nei 2 proc. visų namų ūkių disponuojamųjų pajamų. Tai yra per pastarąjį dešimtmetį augant Lieutvos gyventojų pajamoms, perlaidų iš užsienio reikšmė sumažėjo, palyginti su laikotarpiu po 2008-2009 m. krizės, kuomet emigravusių tautiečių perlaidų iš užsienio dalis sudarė kelis kartus didesnę Lietuvos gyventojų disponuojamųjų pajamų dalį“, – komentavo D.Imbrasas.
Tai matyti ir iš Lietuvos banko pateiktos statistikos – aukščiausias rodiklis, virš 6 proc. disponuojamųjų pajamų dalies, buvo pasiektas 2014 m. Vėliau šis dydis, augant vietinei ekonomikai, nuosekliai mažėjo.
Tokia pati tendencija matyti ir žiūrint į perlaidų dalį šalies BVP: 2021 m. emigrantų perlaidos sudarė 1,3 proc. Lietuvos BVP, kai 2014 m. siekė net 4,3 proc.
„Lietuvoje, skirtingai nuo Vakarų Europos, atlyginimai didėjo tiek COVID-19 metu, tiek po COVID-19. To praktiškai nebuvo Vakarų Europos valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, jie liko stabilūs. Įtakos taip pat turėjo ir faktas, kad Lietuvos ekonomika lengvai atlaikė COVID-19 išbandymus. Mūsų ekonomika nuo to beveik nenukentėjo, išskyrus keletą sektorių“, – 15min komentavo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Jis pridūrė, kad kitas veiksnys, lemiantis, kad emigrantų perlaidos turi mažiau įtakos šalies ekonomikai, galėjo būti tai, kad į Lietuvą sugrįžo ir čia įsidarbino dalis buvusių emigrantų.
Nors emigracija iš Lietuvos keliolika metų buvo gana aukšta, per pastaruosius keletą metų tarpas tarp išvažiuojančių bei įvažiuojančių užsivėrė.
Jau 2018 m. į Lietuvą imigravo vos 3,2 tūkst. žmonių mažiau nei iš jos emigravo. Nuo 2019 m. ši tendencija persivertė į teigiamą pusę, o 2020 m. ir 2021 m. į Lietuvą imigravo 40 tūkst. žmonių daugiau nei emigravo. Apie 50 proc. šių asmenų buvo reemigruojantys Lietuviai.
Kas bus toliau?
Jungtinė Karalystė vis dar išlieka populiariausia emigrantų šalimi. Migracijos departamento duomenimis, čia gyvena apie 150 tūkst. lietuvių.
Vis dėlto, ši šalis, jau nukentėjusi nuo pandemijos ir „Brexit“, šiuo metu toliau patiria ne pačius geriausius laikus – Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Jungtinei Karalystei kitais metais prognozuoja 0,3 proc. BVP augimą, o svaras nukritęs į naujas žemumas.
Dėl šios priežasties perlaidų į Lietuvą dydis, perskaičiuojant į eurus, gali būti labai nestabilus.
„Finansų rinkose buvo matyti nemažai nerimo dėl JK biudžeto, kuris buvo labai ambicingas. Svaro kurso šokinėjimas reiškia, kad tie perlaidų dydžiai nebebus tokie stabilūs perskaičiuojant į eurus“, – komentavo A.Izgorodinas.
Tiesa, jis pabrėžė, kad JK darbo rinka išlieka stipri, o nedarbo rodiklis joje šiuo metu yra žemas. Tai reikštų, kad bent kol kas krizė darbo rinkos beveik nepaveikė.
Didžiausia bendra perlaidų suma į Lietuvą ateina iš JAV, kurios doleris stiprėja likusių valiutų atžvilgiu. A.Izgorodinas teigia, kad JAV situacija yra geresnė nei Europoje – ši šalis turi labiau nepriklausomą energetikos rinką, o atlyginimų augimas išlieka spartus.
„Atlyginimų augimo perspektyvos JAV išlieka geresnės nei ES kitais metais. Bet ir JAV ekonomika vis labiau artėja prie recesijos – krizė prasideda tik dabar ir tikėtina, kad kitais metais mes matysime didesnį JAV ekonomikos kritimą“, – komentavo ekonomistas.
Jis pridūrė, kad perlaidų kiekį taip pat lems krizės ir recesijos tose rinkose, kuriose yra daugiausiai Lietuvos emigrantų – JK, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse.
„Visoje Europoje situacija po truputį blogėja ir jau šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje beveik visos pagrindinės mūsų emigrantų šalys atsidurs recesijoje. Tai reiškia, kad gali teoriškai nukentėti ir darbo rinka, ir užsienyje dirbančių žmonių atlyginimai“, – sakė A.Izgorodinas.
D.Imbrasas sako, kad šiuo metu sunku nuspėti kaip kis perlaidų iš užsienio srautai.
„Jie labiausiai priklausys nuo to, kaip artimiausiu laikotarpiu seksis Lietuvos ekonomikai ir kokia ekonominė padėtis bus šalyse, iš kurių gauname daugiausia perlaidų. Jei šiose valstybėse nepalankūs ekonominiai vėjai bus žymiai stipresni nei Lietuvoje, tai ten gyvenantys lietuvai gali neturėti tiek daug galimybių padėti Lietuvoje likusiems šeimos nariams. Žinoma, jei būtų atvirkštinis scenarijus, tada iš ankstensių laikotarpių matytos tendencijos turėtų pasikartoti“, – komentuoja Lietuvos banko atstovas.
