2018 m. emigrantai ir kiti asmenys į Lietuvą pervedė 1,122 milijardo eurų perlaidų. Tai kone tokia pati suma kaip ir 2017-aisiais – perlaidos augo 1,2 proc.
Gerokai sparčiau išaugo gyventojų perlaidos iš Lietuvos į užsienį – 8,6 procento, iki 432,5 milijono eurų, rodo Lietuvos banko duomenys.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Mantas Vilniškis patikina, kad perlaidų į Lietuvą tendencijos išlieka labai panašios.
„Pagrindinės valstybės, iš kurių asmeninių pervedimų srautai pasiekia Lietuvą, nepasikeitė. Daugiausiai jų pervesta iš Jungtinės Karalystės (JK), JAV, Rusijos, Vokietijos, Airijos“, – teigia M.Vilniškis ir pažymi, kad perlaidų dalis iš JAV mažėjo, o iš JK – didėjo.
Ekonomistas vertina, kad asmeninių perlaidų srauto į Lietuvą stabilumą gali lemti sparčiai augantis darbo užmokestis Lietuvoje, geresnė ekonominė padėtis.
„Didėjant pajamoms, mažėja išorės finansavimo poreikis. Kita vertus, tai priklauso ir nuo užsienyje gyvenančių lietuvių skaičiaus ir jų finansinės padėties. Pastaruoju metu tarptautinėje aplinkoje, pvz., ES, stebimas vartotojų lūkesčių prastėjimas, kurį, be kita ko, lemia ir nemažėjančios įtampos ekonomikos ir geopolitinėje srityje, prastėjančios daugelio šalių ekonominės prognozės, tad neatmestina, kad dalis užsienyje gyvenančių asmenų, kurie anksčiau aktyviai pervedinėdavo pinigus artimiesiems į Lietuvą, dabar yra atsargesni ir dalį pajamų skiria finansiniam rezervui kaupti“, – vertina ekonomistas.
Mažėjanti svarba Lietuvai
Asmenų perlaidos į Lietuvą kelis pastaruosius metus sudarė maždaug 3 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP), o pernai – jau 2 procentus.
„2018 m. ši dalis sumažėjo ir siekė 2 proc. dėl spartesnio BVP augimo ir lėčiau augančių perlaidų. Kitaip tariant, Lietuvos ekonomikai sparčiai augant, asmeninių perlaidų iš užsienio svarba mažėja“, – sako M.Vilniškis.
Lyginant su kitomis ES šalimis, 3 procentų santykis 2017 m. Lietuvoje buvo vienas iš didžiausių. Panašiu santykiu tarp asmeninių perlaidų į šalį ir BVP pasižymėjo Latvija, Kroatija, Rumunija ir Bulgarija.
„Estijoje ir Lenkijoje šis santykis vyrauja tarp 0,5 ir 1,0 proc., o labiausiai išsivysčiusiose ES ekonomikose jis artimas nuliui“, – lygina ekonomistas.