Kelerius metus Lietuvoje fiksuotas elektros kainų mažėjimas sustojo, o ženklų, kad kainos galėtų toliau kristi 2017-2018 m. laikotarpiu – trūksta. Priešingai – tendencijos Skandinavijoje ir kitose šalyse rodo galimą kainų kilimo riziką, įspėjama „Enefit“ pranešime.
„Dėl šiltos ir ganėtinai sausos žiemos Skandinavijos hidroelektrinių rezervuaruose esantis vandens lygis yra maždaug 10 teravatvalandžių mažesnis nei įprastai tokiu metu. Prognozuojama, kad dėl to elektros kaina Skandinavijoje gali kilti apie 3-5 proc., tai paveiktų ir kainas Lietuvoje“, – teigia „Enefit“ generalinis direktorius Lietuvoje ir Latvijoje Janis Bethersas.
Elektros kainų augimo grėsmę taip pat lemia planuojami „NordBalt“ jungties movų keitimo darbai.
Panašų elektros energijos kiekį Lietuva suvartoja per metus.
„Enefit“ teigia, kad verslas permoka už elektrą
Didelė dalis įmonių Lietuvoje išlieka labai pasyvios ir nepasirenka nepriklausomo tiekėjo, dėl to už elektros energiją permokėjo maždaug 27 proc., vertina „Enefit“ vadovas.
„Apie 60 proc. verslo klientų nepasirinko energijos tiekėjo ir perka garantinę elektros energiją iš ESO – tai nėra finansiškai racionalu ir labai keista. Pasirinkę nepriklausomą tiekėją ir elektrą pirkę biržos kainomis būtų sutaupę 27 proc. elektrai išleidžiamų lėšų“, – teigia J.Bethersas.
Anot jo, Lietuva yra paskutinė rinka, kur tebereguliuojamos privačių vartotojų mokamos kainos, Estijoje ir Latvijoje privatūs klientai jau turi galimybę rinktis nepriklausomą tiekėją.
„Labai svarbu, kad energetikos ministras pasiūlytų aiškų planą, kada šis žingsnis bus atliktas ir reguliuojamos kainos bus apleistos. Tiekėjai turi tam paruošti sistemas ir platformas, geriausias laikotarpis būtų bent metai, kad nebūtų skubos“, – teigia J.Bethersas.
Jis pažymi, kad dereguliavus kainas Estijoje ir Latvijoje elektros kainos vartotojams išaugo – tačiau tą lėmė pernelyg subsidijuotos elektros kainos anksčiau. Anot jo, Lietuvoje reguliuojamos kainos ir kainos rinkoje yra panašios, todėl šoko vartotojams nebūtų.
Brangs ir dujos
„Šiuo metu dujų rinka yra konsoliduota vienose rankose dėl „Gazprom“ kainos kompensacijos, kuri leidžia kompensacijos turėtojams siūlyti dujas net 20 proc. mažesne kaina. Paskutinius du metus dujų rinkoje nebuvo konkurencijos, kadangi mums buvo sunku tiesiog pasiūlyti tolygią kainą. Tačiau iš skaičiavimų matome, kad kompensacija eina į pabaigą, šiemet ji turėtų baigtis ir tikimės rinkos sujudimo“, – sako „Enefit“ plėtros vadovė Edita Brazytė.
Anot jos, „Enefit“ planuoja pasiūlyti gamtines dujas verslui ir namų ūkiams. Taip pat bendrovė žengs į Latvijos rinką, kai balandžio 3 d. ši rinka bus atverta nepriklausomiems tiekėjams.
„Tokių žemų kainų, kokios buvo 2016 m. vasaros pabaigoje ir rudenį, jau tikėtis nebegalime, tuo metu kaina siekė vos 12-13 eurų už megavatvalandę. Artimiausiu metu tokių kainų nebebus“, – teigia „Enefit“ atstovė.
Pasak jos, Inčukalnio saugyklos tarifai, o taip pat dujų persiuntimo tarifai Latvijoje lems, kiek konkurencinga rinka bus ir kokių kainų galima tikėtis. Jei tarifai bus aukštesni, tiekėjams bus palankiau pirkti „Gazprom“ dujas, o jei žemi – pirkti dujas per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą ir jas pasaugoti saugykloje.
„Enefit“ pernai klientams Lietuvoje pardavė 544,3 GWh elektros energijos, ir uždirbo 2,2 mln. eurų grynojo pelno – beveik 10 kartų daugiau nei užpernai. Bendrovės atstovai tikina, kad sieks tolimesnės plėtros mūsų šalyje ir vertina galimybes šių metų pabaigoje, pasibaigus „Gazprom“ taikomoms kompensacijoms, įžengti į Lietuvos dujų rinką.
Įmonė taip pat žengia į Lenkijos elektros ir dujų mažmeninės prekybos rinkas.
„Ši kaimynė Vakaruose patraukli savo rinkos dydžiu – šalis suvartoja 6 kartus daugiau elektros ir 4 kartus dujų nei visos Baltijos šalys kartu sudėjus, – aiškina J. Bethers. – Neatsisakome ambicijų ateityje žengti ir į kitas šalis, nes mūsų tikslas – tapti patikimu energijos tiekimo partneriu Baltijos jūros regione.“
Kainą augins išorės faktoriai
Elektros kainų augimo grėsmę taip pat lemia planuojami „NordBalt“ jungties movų keitimo darbai. Anot „Enefit“ atstovų, praėjusiais metais sutrikus jungčiai su Švedija, kainos Lietuvos biržoje kai kuriomis valandomis gali ūgtelėti ir 500 proc., iki 200 Eur/MWh.
„Enefit“ vadovas taip pat pastebi, kad dar viena kainų kilimo rizika – brangstantis iškastinis kuras. Pastaraisiais mėnesiais po OPEC susitarimų mažinti naftos gavybą, naftos kainos kyla, atitinkamai brangsta ir elektros energijos gamyboje naudojamos dujos.
Brangesnės dujos didintų Baltijos šalyse veikiančių dujų jėgainių gaminamos elektros energijos kainą. Tarptautinėje rinkoje fiksuojamas ir anglies išteklių gavybos bei naudojimo elektros gamybai mažėjimas.
Anot „Enefit“ vadovo, Lietuvoje elektros kainas labiausiai lemia kritulių kiekis regione. Ateityje jis mato ir veiksnių, kurie mažins elektros kainas.
„Jeigu vasara ar 2017-2018 m. žiema Skandinavijoje bus drėgna ir atstatys vandens lygį hidrorezervuaruose, kainos galėtų išlikti panašiame lygyje net ir artimiausius dvejus metus. 2019 m. Suomijoje bus pradėtas eksploatuoti naujas Olkiluoto atominės jėgainės blokas, o papildoma pasiūla visuomet teigiamai paveikia kainas“, – tvirtina „Enefit“ vadovas.
2020 m. tarp Estijos ir Latvijos pradės veikti dar viena elektros jungtis, kuri išspręs pralaidumo problemas ir nuims didelę dalį įtampos elektros kainoms Lietuvoje ir Latvijoje, jos taps dar konkurencingesnės
„Eesti Energia“ dukterinė bendrovė Lietuvoje patiekia apie 5 proc. suvartojamos elektros energijos
Pelnas augo dešimteriopai
„Enefit“ pernai klientams Lietuvoje pardavė 544,3 GWh elektros energijos, ir uždirbo 2,2 mln. eurų pelno – beveik 10 kartų daugiau nei užpernai.
„2016-ieji buvo sėkmingi metai ir mums, ir Lietuvos vartotojams. Elektros kainos regione toliau krito, tą pajuto ir didžioji dalis privačių ir juridinių vartotojų Lietuvoje, o ypač – tie klientai, kurie elektrą rinkosi pirkti pagal su biržos kainomis susietą tarifą. Tokių mūsų portfelyje – beveik 50 procentų“, – teigia J.Bethersas.
„Enefit“ skaičiuoja, kad nors bendrovės parduotos elektros energijos apimtys pernai išaugo 16 proc., dėl mažėjusių elektros kainų apyvarta ūgtelėjo mažiau – 3 proc. ir pasiekė 23 mln. eurų. Iš bendrovės gauto 2,2 mln. Eur pelno, 0,75 mln. Eur sudarė veiklos pelnas, likę 1,45 mln. Eur – finansinės veiklos pelnas.
„Enefit“ siūlomą žaliąją energiją renkasi 18,5 proc. klientų.
Estijos energetikos grupė „Eesti Energia“ 2016 m. elektros gamybos apimtis augino penktadaliu, iki 9071 GWh. Dėl mažesnių elektros kainų įmonės apyvarta sumažėjo nuo 777 mln. Eur iki 742 mln. Eur, pelnas išaugo 322 proc. ir buvo rekordinis – 171 mln. eurų.
