Spėjama, kad 705 narių asamblėja Briuselyje tvirtai parems prekybos susitarimą, pasiektą per praėjusių metų Kūčias po devynis mėnesius trukusių įtemptų derybų.
Susitarimas dėl nulinių muitų ir nulinių kvotų taikomas laikinai nuo sausio 1 dienos, kai baigėsi 11 mėnesių pereinamasis laikotarpis po „Brexito“.
Europarlamentarai pareikalavo papildomo laiko, norėdami išnagrinėti sutartį, be kita ko, apimančią ir sunkiai pasiektą žvejybos sandorį, dėl kurio ES šalys prarado reikšmingą dalį prieigos prie žuvies gausių JK vandenų.
Europos Parlamentas vėliau dar kartą atidėjo balsavimą dėl ratifikavimo – iš dalies norėdamas pareikšti nepritarimą vienašališkam Londono sprendimui vykdyti muitinės patikrinimus Šiaurės Airijoje, kurie yra vienas iš labiausiai ginčytinų „skyrybų“ klausimų.
Briuselis ėmėsi teisinių veiksmų Londono atžvilgiu dėl Airijos problemos, o didelis ginčas dėl JK įsikūrusios bendrovės „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso tiekimo dar labiau pablogino ryšius abipus Lamanšo sąsiaurio.
Tačiau nepaisant įtampos, Europos Komisija, palaikanti santykius su JK europiečių vardu, paprašė EP narių uždegti žalią šviesą prekybos paktui, teigdama, kad toks žingsnis padėtų geriau kontroliuoti Britaniją.
Londonas savo ruožtu leido aiškiai suprasti, jog nepritars jokiems tolesniems atidėjimams – taigi, kilo pavojus, kad susitarimas bus atšauktas, jeigu europarlamentarai jo nepatvirtins iki balandžio 30 dienos.
„Manau, kad susitarimas bus ratifikuotas beveik vienbalsiai“, – sakė EP Tarptautinės prekybos komiteto vadovas vokietis Berndas Lange.
Tačiau jis pridūrė: „Kaip ir laivavedyboje, spėju, kad bus ne tik geri orai, bet ir audringų laikotarpių.“
Balsavimas vyks antradienio vakarą Briuselyje po penkių valandų plenarinės diskusijos. Rezultatas, dėl kurio neabejojama, bus paskelbtas trečiadienio rytą.
„Apgailestauti verčiantis puslapis“
JK išstojo iš ES 2020 metų sausio 30 dieną, tačiau jos naujas gyvenimas su Europa prasidėjo tik po pereinamojo laikotarpio pabaigos gruodžio 31 dieną – nuo to laiko Londono nebesaisto bloko įstatymai ir taisyklės.
Sudarytas paktas, oficialiai vadinamas Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu, numato nulinius muitus ir nulines kvotas produkcijai, kuria prekiaujama tarp ES ir JK.
Tačiau šis dokumentas yra ne toks ambicingas, kokio tikėjosi daugelis europiečių: jame nieko nesakoma apie užsienio politiką ir gynybą, taip pat apie įsipareigojimus glaudžiai derinti teisės aktus ekologijos, sveikatos apsaugos ir kitose srityse.
Labiau suderintos taisyklės leistų išvengti dalies muitinės patikrinimų ir kai kurių biurokratinių reikalavimų, galiojančių tarp ES ir JK gabenamoms prekėms – tai yra naujoji realybė, apsunkinusi komercinę veiklą ir užklupusi daug įmonių nepasirengusias.
Dėl šios priežasties nukentėjo prekyba apibus Lamanšo: per pirmuosius du sutarties taikymo mėnesius ES importas iš JK sumažėjo beveik perpus, o eksportas į Britaniją susitraukė penktadaliu.
Susitarime taip pat nėra su finansinėmis paslaugomis susijusių nuostatų, o tai kelia grėsmę Londono Sičio, kaip Europos kapitalo rinkų, bankininkystės ir investicijų centro, statusui.
Finansiniai ryšiai dabar bus valdomi lygiavertiškumo sprendimais, kuriuos vienašališkai priima ES ir kuriuos būtina reguliariai atnaujinti.
Nepaisant ratifikavimo, analitikai perspėja, kad ES ir JK santykiai išliks sudėtingi, britų premjerui Borisui Johnsonui nekantraujant įrodyti, kad „Brexitas“ atneš jo šaliai sėkmę.
Briuselis „aiškiai nori užversti šį apgailestauti verčiantį Europos (dez)integracijos puslapį ir priskirti ES bei JK santykius trečiarūšių klausimų kategorijai“, parašė Fabianas Zuleegas ir Jannike Wachowiak iš Belgijos sostinėje įsikūrusio Europos politikos centro (EPC).
„Tačiau pastarojo meto ginčai – nesvarbu, ar tai būtų vakcinų nuo COVID-19 tiekimo grandinės, ar Šiaurės Airijos protokolo įgyvendinimas – rodo, kad reikės abiejų šalių politinio įsitraukimo, o ne tik techninio valdymo“, – pridūrė ekspertai.
