Geras to pavyzdys buvo plačiai ir jau ne kartą aptartas verslų susitelkimas ir reakcija į karą Ukrainoje. Verslas ir prekės ženklai ne tik parodė, bet ir įrodė, kad gali konkuruoti ne tarpusavyje, bet viešo socialinio gėrio lauke, ir jų pastangos neštų bendrą naudą visuomenei. Socialinės atsakomybės sritis dažnai virsta konkurenciniu pranašumu, kuriame laimi visi – ir verslas, ir visuomenė.
Kokia verslo reakcija į pasaulio futbolo čempionatą Katare
Šiuo metu galime stebėti prekių ženklų akistatą su kontraversišku Pasaulio futbolo čempionatu, kuris vyksta Katare. Dalis prekių ženklų, tarp kurių „Virgin Atlantic“, „Hummel“, „Duolingo“ ir kiti, įvairiais veiksmais kritikavo svarbiausias futbolo pirmenybes.
Savo viešumo galią verslas renkasi išnaudoti tam, kad parodytų rimtas žmogaus teisių pažeidimų ir diskriminacijos problemas Katare bei galimos korupcijos tarptautinėse futbolo organizacijose apraiškas. Šie pavyzdžiai rodo, jog komunikacija ir realūs veiksmai yra veiksmingas derinys, siekiant išviešinti opias problemas.
Dalis prekių ženklų, tarp kurių „Virgin Atlantic“, „Hummel“, „Duolingo“ ir kiti, įvairiais veiksmais kritikavo svarbiausias futbolo pirmenybes.
Matome, kad visame pasaulyje vis dažniau verslo socialinės atsakomybės iniciatyvos siejasi su įvairove, įtrauktimi ir žmogaus teisių užtikrinimu. Ši tema taip pat atsiduria daugelio politinių diskusijų dėmesio centre. Nelygybės darbo užmokesčio srityje ir ekonominės naštos, tenkančios darbuotojams, pripažinimas yra nauja įmonių socialinės atsakomybės tendencija, pavyzdžiui, atotrūkio tarp vyrų ir moterų atlyginimų mažinimas.
Didesnis dėmesys šiai ir kitoms su lyčių lygybe susijusioms socialinėms problemoms skatina verslus garsiai kalbėti apie savo atliekamus nelygybės ir atskirties mažinimo žingsnius. Tačiau svarbu, kad ta komunikacija būtų apie realius veiksmus, kurie prisideda prie pozityvaus pokyčio.
Šioms temoms vis didesnį dėmesį skiria ir Lietuvoje veikiantis verslas. Pavyzdžiui, „Swedbank“ įgyvendino šimtus tūkstančių žmonių įtraukusius projektus „Mokonomika“ ir „Septyniolika“, kuris supažindino su 17 Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, taip pat remia Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimus, palaiko Baltic Pride“ renginius ir daugelį kitų iniciatyvų ir veiklų.
Geopolitinės audros neišmuša verslo iš Žaliojo kurso
Kalifornijos valstijos universiteto mokslininkai Rommel O.Salvador ir Alex Burciaga 2019 m. savo tyrime nustatė, jog įmonės orientacija į Žaliąjį kursą skatina ir jos darbuotojų socialiai atsakingą elgesį. Tai rodo, jog tvarumas tampa vis svarbesne tema bei daro teigiamą pokytį ne tik įmonių viduje, bet ir visuomenėje.
Įmonės imasi vis aktyvesnių veiksmų klimato kaitos padariniams sumažinti, ir šioje srityje susikerta net kelios verslų socialinės atsakomybės tendencijos. Apklausa JAV parodė, kad 8 iš 10 žmonių yra susirūpinę dėl tvarumo ir aplinkos ateities.
Taigi, vartotojams norint gyventi tvariai, prekių ženklai gali padėti jiems tai pasiekti. Tam reikia iš naujo įvertinti verslų rinkodaros iniciatyvas per tvarumo, socialinės atsakomybės prizmes ir skaidriai to siekti.
Šiame kontekste ir vėl turime prisiminti Pasaulio futbolo čempionatą Katare. Organizatorių teigimu, tai yra pirmoji klimatui neutrali pasaulio taurė, tačiau vis daugiau ekspertų abejoja tokiomis deklaracijomis. Jų teigimu, organizatorių poveikio mažinimo planai yra pernelyg optimistiški, o planuojamos emisijos – tiesiog per mažos tokio dydžio renginiui. Be to, skirtingai nei kitos šalys, kuriose galėjo vykti čempionatas, Kataras jam ruošėsi „nuo plyno lauko“.
Organizatorių teigimu, tai yra pirmoji klimatui neutrali pasaulio taurė, tačiau vis daugiau ekspertų abejoja tokiomis deklaracijomis.
Katarui teko pastatyti daugelį Pasaulio futbolo čempionato stadionų, juose įrengti oro vėsinimo sistemas, nes net ir žiemą oro temperatūra Dohoje pasiekia 30 laipsnių karščio, nuolat drėkinti aikščių veją išnaudojant gausybę gėlo vandens. Taip pat reikėjo pasiūlyti daugiau skrydžių lėktuvais, įrengti naujus greitkelius, naujas geležinkelio linijas ir kitą infrastruktūrą. Skaičiuojama, kad šis čempionatas Katarui jau kainavo apie 230 mlrd. JAV dolerių arba apie 15 kartų daugiau nei pasaulio čempionatui išleido 2014 m. jį priėmusi Brazilija.
Būdamas vienas iš didžiausių dujų ir naftos eksportuotojų pasaulyje, Kataras šiuo metu taip pat yra vienas iš lyderių pasaulyje pagal CO2 emisijas vienam gyventojui. Akivaizdu, kad Pasaulio futbolo čempionatas šios statistikos nepagerins.
Pasaulis artėjant prie pavojingos ribos, kai vidutinė metinė temperatūra pakils 2 laipsniais, socialiai atsakingos įmonės intensyviai investuoja į ekologiškas technologijas, mažina priklausomybę nuo neatsinaujinančių išteklių ir ieško tvaresnių verslo išteklių. Viešas kalbėjimas apie tai yra būtinas, nes tai tampa kelrodžiu kitiems verslams, vartotojams ir valdžios institucijoms.
Lietuvoje verslo įmonės taip pat nuolat ieško būdų, kaip mažinti savo daromą įtaką klimato atšilimui. Pavyzdžiui, „Swedbank“ patalpose naudojama 100 proc. „žalioji“ energija, mažinamas atliekų kiekis, aktyviai rūšiuojama, taip pat siekiama mažinti elektros energijos ir vandens sunaudojimą, skatinama naudoti kuo mažiau taršų transportą ir pan.
Karo Ukrainoje pamokos
Šių metų vasario 24 d. prasidėjusi karinė Rusijos invazija į Ukrainą lėmė tektoninius lūžius regiono ir pasaulio politikoje bei verslo ir žmonių elgesyje. Iš arti matėme didžiulį Lietuvos gyventojų ir visos Europos susitelkimą dėl bendro tikslo – padėti Ukrainoje kenčiantiems žmonėms.
Natūralu, kad ši tema labai greitai persikėlė ir į verslo darbotvarkę. Telekomunikacijų bendrovės mažino skambučių tarifų kainas ar leido paslaugomis naudotis nemokamai, maisto prekių parduotuvės įdarbino šimtus darbuotojų ir aukojo maistą, o įvairūs gamintojai prisidėjo kita savo produkcija. Besitraukiantiems nuo karo ukrainiečiams buvo suteikta galimybė sąskaitas „Swedbank“ atsidaryti nemokamai, netaikant paslaugų plano mokesčių, o visiems mokėjimams į Ukrainą bankas nuo pat pirmosios karo dienos netaikė aptarnavimo mokesčių.
Būtų sunku nesutikti, kad karas Ukrainoje itin išryškino savanorystės svarbą, kuri dar niekada mūsų šalyje nebuvo pasiekusi tokio masiškumo. Ir tai yra vienas iš pavyzdžių, kaip karas Ukrainoje mobilizavo verslą ir visuomenę.
Kovą naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, jog jau tuo metu kiek daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų buvo skyrę paramą Ukrainai. Nuo karo kenčiančiai šaliai pinigus ir būtiniausius daiktus aukojo visų socialinių padėčių žmonės, nepaisant jų gyvenamosios vietos, lyties ar amžiaus.
Karas Ukrainoje parodė, jog bendruomenės sugeba dalintis, kai to reikia labiausiai. Visuomenės ir verslo atsakas buvo greitas ir savo apimtimis beprecedentis. Skirtingi verslai surėmė pečius vardan visiems mums svarbių tikslų, įrodydami, kad tokia bendrystė yra verslo socialinės atsakomybės ateitis.
Nors tendencijos socialinės atsakomybės srityje greičiausiai išliks panašios, visgi keisis žmonių lūkestis ir santykis su verslu. Tikėtina, kad visuomenė ir klientai dar labiau pasitikės verslu, kuris stovi kartu su jais, kovoja už bendras vertybes ir prisideda realiais veiksmais. Ir priešingai − visuomenė baus tuos verslus, kurie dvejoja, yra pasiklydę pilkojoje zonoje ir nereaguoja į visuomenės nuotaikas ir lūkesčius.
