Prognozę rengę makroekonomikos ekspertai pažymi, kad ateityje regiono ekonomikai atgaunant pusiausvyrą ir laisvėjant fiskaliniams suvaržymams, BVP ilgainiui vėl ims augti. Tačiau augimą dar daugelį metų varžys nerimas dėl stabilumo bei viešojo ir privataus sektorių galimybių vykdyti finansinius įsipareigojimus.
„Pastarosios ECB taikytos euro zonos gelbėjimo priemonės, tokios kaip valstybių obligacijų pirkimo programa, pasitarnaus tik kaip laikinas, nors ir labai svarbus „pleistras“ euro zonai gydyti. Esame įsitikinę, kad norint pasiekti net ir nedidelio atsigavimo ateinančiais metais, jau artimiausiais mėnesiais bus reikalingos radikalesnės priemonės“, – sakė „Ernst & Young” euro zonos ekonomikos prognozių vyriausioji ekonomistė Marie Diron.
Ekspertai skaičiuoja, kad nedarbo lygis euro zonoje toliau kils ir 2014 m. pirmąjį ketvirtį pasieks 19,2 mln. bedarbių arba 12 procentų. Dėl griežtesnių finansavimo sąlygų, nežinios dėl vieningos valiutos erdvės stabilumo bei vangiai gaunamų pajamų, verslo investicijos nepasieks prieškrizinio lygio iki pat 2016 metų.
Pasak analitikų, krizės krečiamose periferinėse euro zonos valstybėse įgyvendinamos ekonominės reformos duoda teigiamų rezultatų. Tačiau pusiausvyra bus pasiekta tik tuo atveju, jeigu tokios šalys kaip Vokietija didins vidaus vartojimą ir importą. Atlyginimų korekcijos ir produktyvumo didinimas yra be galo svarbūs, tvirtino M. Diron, nes be konkurencingumo augimo, griežta fiskalinė politika įklampins valstybes į gilią ekonominę recesiją. Anot jos, griežta fiskalinė politika ir toliau yra ir bus reikalinga, tačiau ją reikia protingai taikyti kartu su kitomis verslumą skatinančiomis priemonėmis.
M. Diron pastebi, kad poslinkis link labiau federalinės Europos, kur krizės paveiktai valstybės narei parama būtų suteikiama organizuočiau, padėtų užtikrinti jos bankų sistemos ir valstybės finansų stabilumą. „Siekiant euro zonos išlikimo, būtina dar glaudesnė bankų ir mokestinė sąjunga. Juk vieningos valiutos kūrėjai visuomet įsivaizdavo, kad pinigų sąjunga paskatins ekonominę ir mokestinę šalių integraciją“, – teigė „Ernst & Young” euro zonos ekonomikos prognozių vyriausioji ekonomistė.
Euro zonos ekonomikos apžvalgoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad siekiant išsaugoti dabartinę euro zoną, būtina atlikti nemažai sudėtingų darbų. Tarp jų Europos stabilumo mechanizmo plėtra, bankų sąjunga, žingsniai link mokesčių sąjungos ir makroekonominės politikos pokyčiai, nukreipti į ekonomikos augimo skatinimą.
Vis dėlto, pastarųjų penkerių metų įvykiai greičiausiai padarė ilgalaikę žalą daugelio euro zonos ekonomikų augimo potencialui. Didžiausi nuostoliai tikėtini valstybėse, esančiose skolų krizės epicentre. Šios aplinkybės bei griežti suvaržymai, paskolų ribojimas, mažėjanti užsienio paklausa bei nesugebėjimas spręsti ilgalaikių konkurencingumo problemų turės įtakos euro zonos ekonomikos augimui visą artimiausią dešimtmetį.
„Ernst & Young“ vadovaujantis partneris Baltijos šalyse Jonas Akelis: „miglota padėtis euro zonoje Lietuvos verslą turi paskatinti dar labiau pasitempti ir ieškoti naujų plėtros rinkų bei galimybių“.
Padidėjęs rinkų jautrumas bei abejonės dėl euro zonos finansinio stabilumo ir toliau stabdys verslo augimą. Todėl siekdamos plėtros rytoj, įmonės jau šiandien turėtų investuoti į inovacijas ir vidinio efektyvumo bei lankstumo skatinimą.
Netikrumo ir tam tikro bejėgiškumo jausmas, apimantis vertinant euro zonos ateitį, gali paskatinti verslą elgtis kaip toje Doris Day dainoje „Que sera, sera“ „Kaip bus, taip“. Bet labai tikėtina, kad euro zoną apėmęs netikrumas atvers ir naujų galimybių, tad verslui reikėtų būti pasiruošus jomis pasinaudoti.
Kai kurios šalys staiga gali tapti itin patrauklios verslui kaip tarptautiniai gamybos ar paslaugų centrai. Galime išvysti ir tarptautinių įmonių susijungimų ar įsigijimų. Naujų galimybių gali atsiverti dėl gerėjančio rizikų valdymo, susijusio su neaiškia padėtimi euro zonoje. Pavyzdžiui, užuot pasikliovusios vieninteliu strateginiu tiekėju, veikiančiu vienoje šalyje, bendrovės turėtų iš naujo įvertinti ir pertvarkyti visą tiekimo grandinę. Tokiu būdu galima optimizuoti visą bendrovės veiklą, kas gerokai pranoktų vien tik siekį sušvelninti riziką.
