Maždaug 80 proc. Lietuvos eksporto į Rusiją anksčiau sudarė reeksportas. Tai reiškia, kad Lietuva maisto produktus į Rusiją vežė iš kitų Europos Sąjungos valstybių. Tiesa, gali būti kad didelę reeksporto dalį sudaro produktai iš kitų smarkiai embargo paveiktų valstybių, pavyzdžiui, Latvijos ir Estijos.
Lietuvos žemės ūkis bus paveiktas mažiau nei, pavyzdžiui, transporto sektorius.
Rusijos embargui besitęsiant, gali kilti uždraustų produktų kainos, nors trumpuoju laikotarpiu Europos Sąjungos produkcija gali atpigti. Nuo liepos krito žemės ūkio produkcijos, išskyrus mėsą, kainos.
Europos Sąjungoje embargas gali lemti trumpalaikį produktų perteklių, taigi ir trumpai mažesnes jų kainas bei mažesnę infliaciją. Poveikis skirtingoms valstybėms skirsis, priklausomai nuo vartotojo krepšelio. Europos statistikos biuras skaičiuoja, kad uždraustos prekės sudaro apie 13 proc. europiečio vartotojo krepšelio, tačiau naujose valstybėse narėse ši dalis yra didesnė. Didžiausia ji yra Rumunijoje – 25 proc., Lietuvoje – 20 proc., Latvijoje – 19,6 proc., Kroatijoje ir Bulgarijoje – po 19 proc.
Pasekmės skirtingose valstybėse skirsis priklausomai nuo rinkų galimybės prisitaikyti. Vidaus rinkos turi ribotas galimybes sunaudoti visas perteklines prekes ir jomis pakeisti dalį tų pačių prekių importo.
Kitas kelias – alternatyvių eksporto rinkų paieška, pavyzdžiui, Viduriniuosiuose Rytuose, Afrikoje, Azijoje, Baltarusijoje ir Kazachstane. Kai kuriems produktams eksportuoti į šias rinkas prireiks laiko, papildomų išlaidų transportui.
Sankcijos neigiamai paveiks ir Rusijos BVP. Dėl jų gali laikinai padidėti Rusijoje pagaminamų produktų gamyba. Tačiau greičiausiai maisto gamybos kaina išaugs ir gyventojų realiosios pajamos sumažės, nes didelę dalį ruso vartotojo krepšelio sudaro maistas.
