Ši prognozė birželį paskelbtąją banko prognozę viršija 0,6 procentinio punkto, o prie to prisidėjo iš esmės didesnis, nei prognozuota, ekonominis našumas 2021 metų pirmąjį pusmetį, nors tiekimo grandinių trikdžiai turėjo įtakos kai kurių regiono ekonomikų augimui.
Kalbant apie 2022-uosius, ERPB ekonomistai prognozuoja, kad augimas regione sulėtės iki 4,7 procento.
ERPB vyriausioji ekonomistė Beata Javorcik pažymėjo: „Tai karčiai saldus atsigavimas. Pirmasis 2021 metų pusmetis atnešė stiprų atsigavimą, tačiau dabar nerimas stiprėja. Nors didelės prekių kainos yra naudingos eksportuotojams, jos labai kenkia importuotojų prekybos balansams. Įperkamos energijos tiekimo prieinamumas artėjant žiemai kelia vis daugiau nerimo, ypač dėl to, kad vyriausybių veiksmų spektras yra ribotas.“
Prognozės paskelbtos su didelio neapibrėžtumo išlyga, susijusia su rizikomis, kurias gali kelti tolesnė COVID-19 pandemijos raida, galimu išorės sąlygų pablogėjimu ir lėtesniu prekybos partnerių augimu.
Vidurio Europa ir Baltijos šalys
Atšaukus didžiąją dalį dėl COVID-19 įvestų apribojimų, 2021 metų pirmąjį pusmetį regiono ekonomika augo vidutiniškai 5,1 procento. Daugumai šalių pavyko pasiekti iki pandemijos buvusį lygį, o Lietuvai ir Estijai tai pavyko padaryti jau 2021 metų pirmąjį ketvirtį, pažymėjo bankas.
Tuo pat metu kai kurios šalys fiksavo išaugusias tiek prekių, tiek paslaugų eksporto apimtis.
Vis dėlto aukštos energijos kainos ir komponentų, lustų ir žaliavų trūkumas pradėjo daryti įtaką šalims, kuriose gamybai tenka didelė bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, ypač Čekijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje.
Bankas prognozuoja, kad išaugusios energijos kainos paveiks labiausiai pažeidžiamus namų ūkius. Regione namų ūkiai jau išleidžia daugiau nei 15 proc. savo pajamų energijos išlaidoms, o tai viršija labiau išsivysčiusių Europos ekonomikų lygį. Pavyzdžiui, Vokietijoje šis skaičius siekia apie 7 procentus.
Nors COVID-19 plitimas ir atsparumas skiepams kelia nerimą, bankas tikisi, jog Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšos paskatins ekonomikos atsigavimą ir tvaresnes investicijas.
Lietuva
Bankas pažymėjo, kad per pirmuosius šešis 2021 metų mėnesius Lietuvos ekonomika išaugo 5 proc., palyginti su analogišku 2020 metų laikotarpiu. Vidaus paklausos atsigavimą labiausiai skatino didelės investicijos ir namų ūkių vartojimas. Šalyje stebimas rekordiškai aukštas darbo jėgos trūkumas reiškia spartų nominalaus darbo užmokesčio augimą. Tikėtina, kad BVP augimas Lietuvoje šiemet sieks 4,5 procento, paskatintas spartesnių viešojo sektoriaus investicijų, o 2022 metais sulėtės iki 4 procento.
Latvija
Latvijos BVP augimas pirmąjį 2021 m. pusmetį siekė 5,2 procento, sugrąžindamas Latvijos ekonomiką į ikikrizinį lygį. Nepaisant tam tikro nedarbo lygio padidėjimo, rodančio darbo jėgos trūkumą ir signalizuojančio apie atlyginimų augimą, darbo rinkoje padėtis darosi vis labiau įtempta. Vakcinacija Latvijoje ir toliau vyksta gana lėtais tempais, o šalyje bent viena doze yra paskiepyta vos 54 proc. gyventojų. ERPB prognozuoja 4,5 procento Latvijos BVP augimą 2021 metais, o 2022 metais augimas turėtų siekti 5,5 procento.
Estija
Pirmąjį 2021 metų pusmetį Estijos ekonomikos atsigavimas smarkiai paspartėjo, o lyginant su analogišku 2020 metų laikotarpiu BVP augo 8,5 procento. Neslopstantis darbo jėgos trūkumas daro didelį spaudimą atlyginimams, taigi ir infliacijai, kuri rugsėjį išaugo iki 6,4 procento. Bankas prognozuoja, kad ES lėšos paskatins investicijas, ypač į infrastruktūrą, o BVP augimas šiais metais sieks 9 proc., prieš sulėtėdamas iki 4 proc. 2022-aisiais.
Lenkija
Lenkijos BVP 2021 metų pirmąjį pusmetį ūgtelėjo 4,6 procento. Eksportas greitai atsigavo, o vidaus paklausa dar sparčiau didino importą. Kylančios energijos kainos ir pramonės komponentų trūkumas kartu su augančia vidaus paklausa paskatino infliaciją, kuri rugsėjį siekė 5,9 procento. Reaguodamas į tai, Lenkijos centrinis bankas spalį pagrindinę bazinę palūkanų normą padidino 40 bazinių punktų. Finansų ministerijos teigimu, ES lėšos metinį augimą galėtų papildyti 0,4 procentinio punkto. ERPB skaičiuoja, kad bendras BVP augimas Lenkijoje 2021 ir 2022 metais sieks atitinkamai 4,9 ir 4,8 procento.
