Ukrainos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais sumažės 30 proc., nors dar kovą, netrukus po Maskvos invazijos pradžios, ERPB prognozavo 20 proc. nuosmukį.
„30 proc. nuosmukio prognozę lemia tai, jog karas vyksta teritorijoje, kuri yra atsakinga už 60 proc. [Ukrainos] BVP“, – interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė banko vyriausioji ekonomistė Beata Jarovcik.
Bankas taip pat numato, kad 2023 metais Ukrainos BVP padidės 25 proc., o ne 23 proc., kaip buvo prognozuota kovo mėnesį.
Rusijos blokada smarkiai pakenkė svarbiam Ukrainos žemės ūkio sektoriui – o šalis yra stambi kviečių ir saulėgrąžų aliejaus eksportuotoja. Dėl to kilo nuogąstavimų dėl galimo bado kitose pasaulio dalyse.
„Nemanau, kad yra maisto trūkumo, ir tai labai svarbu pabrėžti“, – pareiškė B.Javorcik.
„Paprastai kai stebimas badas, jį lemia ne maisto trūkumas, o... platinimas.“
Ji taip pat pažymėjo, kad kviečių galima įsigyti iš kito stambaus gamintojo – Jungtinių Valstijų.
Dėl karo taip pat sutriko Europos automobilių gamintojų importuojamų laidų tiekimas iš Ukrainos.
Rusijos ūkio nuosmukis
ERPB taip pat pažymėjo, kad sankcijų slegiamos Rusijos ekonomika šiemet susitrauks 10 proc., o kitąmet jos augimas bus nulinis. Tokias pat prognozes bankas skelbė ir kovo mėnesį.
Naujosios prognozės buvo paskelbtos tuo metu, kai bankas pradėjo savo metinę konferenciją Maroko Marakešo mieste.
ERPB buvo įkurtas 1991 metais siekiant skatinti postkomunistinių šalių perėjimą prie rinkos ekonomikos, bet nuo tada išplėtė savo veiklos geografiją, ėmęsis veikti ir Artimųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos šalyse.
Bankas antradienį taip pat pranešė, kad bendras ekonomikos augimas jo veiklos regionuose šiemet bus mažesnis negu tikėtasi anksčiau.
„Nuo kovo mėnesio prognozės buvo peržiūrėtos daugiausia dėl didesnio negu anksčiau manyta nuosmukio Ukrainoje, kur vis tęsiasi karas.“
Dabar ERPB numato, kad BVP jo veiklos regionuose šiemet padidės 1,1 proc., nors dar pavasario pradžioje buvo tikėtasi 1,7 proc. augimo.
„Prognozės gali būti dar gerokai pablogintos, jeigu padidėtų karo veiksmų mastas arba jeigu būtų labiau apribotas dujų ar kitų žaliavų eksportas iš Rusijos“, – perspėjo bankas.
ERPB pridūrė, kad, „be didelių maisto, energijos ir metalų kainų poveikio, kai kurie ūkiai ERPB regionuose taip pat patiria neigiamą poveikį prekybos, turizmo ir migrantų perlaidų iš Rusijos segmentuose“.
Rusijos sąjungininkės Baltarusijos ekonomika – o Vakarai yra paskelbę sankcijų ir šiai šaliai – šiemet smuks 4 proc., prognozuoja bankas, kuris dar kovą buvo numatęs, kad su Ukraina ir Rusija besiribojančios Baltarusijos BVP 2022 metais sumažės 3 procentais.
Maskvai surengus invaziją į Ukrainą, ERPB balandį sustabdė finansinį ir techninį bendradarbiavimą su Rusija ir Baltarusija.
Organizacija, kuri jau ne kartą pasmerkė šiuos Rusijos veiksmus, taip pat paskelbė uždaranti savo atstovybes Maskvoje ir Minske.
Londone įsikūręs bankas naujų investicinių projektų Rusijoje nėra ėmęsis nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą.
Pabėgėlių poveikis
Kovo mėnesį bankas pristatė 2 mlrd. eurų vertės „atsparumo“ priemonių paketą, skirtą padėti dėl karo Ukrainoje nukentėjusiems piliečiams, bendrovėms ir šalims, įskaitant pabėgėlius priimančias šalis.
Nors pabėgėlius priimančios šalys patiria spaudimą dėl papildomų išlaidų, susijusių su jų viešosiomis paslaugomis, visam laikui jose įsikuriantys migrantai ilgainiui „padidina prekybos ir investicijų srautus“ tarp jų kilmės šalies ir naujosios gyvenamosios vietos šalies, pažymėjo B.Javorcik.
„Žmonės, kurie palieka savo šalis, nėra skurdžiausieji“, nes jiems reikia pinigų kelionei, pabrėžė ji.
„Tai dažnai būna verslesni ir labiau išsilavinę“ žmonės, užtikrinantys „atvykstantį įgūdžių srautą, kuris didina darbo jėgą.“
