„Į energijos kainas mes žiūrime per jų kainą už kilovatvalandę ar panašiai, tačiau priežastis, dėl kurios šiuo metu anglis vis dar gali konkuruoti, nes mes neįkainojame išorinių veiksnių. Tai, kad išmetamas CO2 kiekis iš tikrųjų kainuoja mūsų aplinkai ir pasauliui, mes tiesiog to neįskaičiuojame“, – BNS teigė J.Rigterinkas.
ERPB viceprezidentas taip pat kalbėjo apie kapitalo rinkų plėtrą Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Anot jo, norint plėtoti kapitalo rinkas, reikia tam tikrų įgūdžių, todėl ERPB skatina judėjimą link kapitalo rinkų sąjungos.
Be to, Lietuvai sukritikavus ERPB investavimą Baltarusijoje ir paraginus banką stabdyti visas operacijas šioje šalyje, J.Rigterinkas teigė, jog investicijos nėra susijusios su režimo veikla, o kaip tik teikia naudą paprastiems šalies gyventojams.
– Viena iš pagrindinių sričių, kuriai ERPB žada artimiausius penkerius skirti didžiausią dėmesį – ekonomikos žalinimas. Kokių didžiausių iššūkių matote šioje srityje Lietuvai?
– Mūsų prioritetai beveik visiškai sutampa su valstybių prioritetais. Tai nėra apie ERPB, tai daugiau apie tai, kaip galime padėti šaliai jos vystymosi kelyje. ERPB prioritetai, iš esmės, daugiau ar mažiau jie yra trys – žalinimas, pagalba pereinant prie žalesnės ekonomikos, skaitmeninimo ir kapitalo rinkų plėtros.
Žvelgiant į skaitmeninimą, mes apsilankėme „Revolut“, susitikome su „Rockit“, kadangi mes su jais taip pat bendradarbiaujame. Ir tai rodo, kad Lietuva ir Baltijos šalys pirmauja šioje srityje. Tikrai puiku matyti, kiek jaunų verslininkų iš tikrųjų žengia kitą žingsnį. Taigi skaitmeninimas ir tuomet pagalba šaliai yra pagrindinis tikslas.
Grįžtant prie ekonomikos žalinimo, turbūt nenuostabu, kad ERPB šioje srityje yra labai įsipareigojęs. Mes įsipareigojome, kad iki 2025 metų daugiau nei 50 proc. visų mūsų veiksmų, kiekvienas naujas finansavimas būtų žaliosios ekonomikos dalis.
Ir tuomet turime kapitalo rinkų plėtrą. Mes padedame Lietuvai ir Baltijos šalims kapitalo rinkų plėtroje. Ne tik Lietuvai, kuri yra svarbi Baltijos šalių ekonomika, bet ir palyginti maža žmonių, bendrojo vidaus produkto, pensijų sistemos atžvilgiu ir panašiai. Norint plėtoti kapitalo rinkas, reikia tam tikrų įgūdžių, todėl mes kartu su Europos Sąjunga skatiname judėjimą link kapitalo rinkų sąjungos.
Taigi mes padedame Baltijos šalims, teikiame patarimus dėl kapitalo rinkų. Ir žinoma, derinant žaliąjį požiūrį ir kapitalo rinkas, mes taip pat vaidiname labai svarbų vaidmenį kitose srityse, pavyzdžiui, investuojame į žaliosios kapitalo rinkos priemones, investavome čia į pirmąją žaliąją obligacijų emisiją.
– Kalbant apie Lietuvą, kurios sritys ekonomikos žalinime pareikalaus daugiausiai investicijų ir daugiausiai pokyčių?
– Manau, kad apskritai yra teisinga sakyti, kad pažvelgus į šią sritį, žinoma, energetikos kryptis yra labai svarbu, tačiau energija yra ne tik energijos gamyba, ir „Ignitis“ yra geras pavyzdys atliekant perėjimą lėtai, bet užtikrintai. Tačiau tai ne tik energijos gamyba, bet ir energijos suvartojimas. Manau, kad daugelis žmonių pamiršta tą požiūrį. (...) Mes vis dažniau matome, kad vienas iš pagrindinių laimėjimų yra ir vartotojų pusėje. Energijos vartojimo efektyvumas gali reikšti vartojimo efektyvumą pastatuose, tai taip pat gali reikšti kai žiūrime, kaip pastatai šildomi.
Manau, kad tam tikru momentu priklausomybė nuo dujų išnyks, nors daugelis žmonių vis dar naudoja dujas gamindami maistą, tačiau taip pat vis daugiau ir daugiau, ypač naujai statomų namų, turėtų atsikratyti priklausomybės nuo dujų ir Vyriausybė taip pat turėtų tai skatinti.
– Ar ekonomikos žalinimas nepadidins skurdo ir socialinės atskirties? Kai kuriais atvejais ambicingi tikslai kelia daug sunkumų, ypač žemesniajai klasei. Pavyzdžiui, didžiajai daliai Lietuvos gyventojų įpirkti elektromobilį nėra galimybių, Vilniuje ruošiamasi uždrausti šildymą anglimis, tačiau yra dalis žmonių, kurie neturi finansinių galimybių to pakeisti.
– Tai labai svarbus dalykas, nes ekonomikos žalinimas neturėtų reikšti tam tikros gyventojų dalies atskirties didinimo. Galiu pasakyti, kad pavyzdžiui, elektromobilius ne tik Lietuvoje, bet ir turtingesnėse ekonomikose, gali įsigyti tik dalis žmonių, nes jie vis dar yra labai brangūs.
Apskritai manau, kad šis klausimas suponuoja, jog manote, kad atsinaujinanti energija yra brangesnė nei įprasta energija. Čia galiu pasakyti, kad ERPB patirtimi, daugelyje mūsų rinkų tai buvo tiesa prieš dešimt metų. Turėjome subsidijuojamus elementus, tam tikras tarifų struktūras su remiama atsinaujinančia energija.
Tačiau dabar matome, kad ypač sausumos vėjo jėgainių ir ypač saulės jėgainių pusėje išlaidos sumažėjo. Kaina iš tikrųjų yra mažesnė nei įprastų energijos šaltinių. Pripažinkime, kad dujų kainos dabar visame pasaulyje, ypač Europoje, iš tikrųjų muša rekordus. Taigi tai nėra taip paprasta, tačiau vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu atsinaujinanti energija nebus žmonių atskirties didinimo problemų dalis, tačiau tai reikš didesnę įtrauktį. Nes energijos kainos taps stabilesnės, jos kris.
Ir paskutinis dalykas yra tas, kad į energijos kainas mes žiūrime per jų kainą už kilovatvalandę ar panašiai. Tačiau priežastis, dėl kurios šiuo metu anglis vis dar gali konkuruoti yra ta, kad mes neįkainojame išorinių veiksnių. Išmetamas CO2 kiekis iš tikrųjų kainuoja mūsų aplinkai ir pasauliui, mes tiesiog to neįskaičiuojame.
Nėra tokio dalyko kaip, pavyzdžiui, pasaulinis CO2 mokestis. Ar tai būtų sprendimas? Tada mes net nediskutuotume, ar atsinaujinanti energija yra brangi.
– Kur, jūsų manymu, labiausiai turėtų prisidėti pati Lietuva, o kur gali tikėtis ERPB paramos?
– Manau, kad apskritai svarbu pasakyti, kad per pastaruosius kelerius metus Lietuva mums padarė didelį įspūdį. Kaip Lietuva kovojo su koronavirusu, ir žiūrint į jūsų ekonomikos augimo prognozę, ko tikimasi šiais ir kitais metais, esu gana tuo sužavėtas.
Visi žinome, kad koronavirusas, žinoma, dar nesibaigė, laukia ir šaltasis periodas, žiema. (...) Tačiau žvelgiant iš kitos perspektyvos, skiepijimo rodikliai išaugo ir gana greitai. Tai yra sritis, apie kurią diskutavome su centrinio banko vadovu, finansų ministre, bet taip pat aptarėme ir tai, kas, manau, svarbu ne tik Lietuvai, bet ir kitoms ekonomikoms – užtikrinti, kad einant į priekį, investuotojai galėtų jaustis patogiai investuodami į stabilią reguliavimo aplinką.
Dabar matėme keletą sričių energetikos srityje, bet ir už jos ribų, matėme keletą pakeitimų, kurie buvo pasiūlyti atgaline data, o tai tikriausiai nėra teisingas kelias. Ir tai sakau ne todėl, kad esame investuotojai ir turime tiesioginį poveikį. Aš manau, kad ypač svarbu turėti stabilumą ateičiai po tiesioginių investicijų, nes investuotojai iš tikrųjų nori stabilumo.
– Nepaisant to, kad Lietuvos ekonomikos susitraukimas pernai buvo tarp mažiausių Europos Sąjungoje, ar Ar COVID-19 pandemija kaip nors pakeitė ERPB investicinius planus ir sritis Lietuvoje?
– Ne tik Lietuvoje, bet ir visose mūsų veikimo šalyse. Kai sakiau, kad vienas iš mūsų prioritetų yra ekonomikos žalinimas, žalio finansavimo teikimas, iš tikrųjų praėjusiais metais COVID-19 metu sakėme, kad tai vis dar svarbu, tačiau tuo metu norėjome paremti savo klientą viskuo, ko reikia.
Mūsų investicijų apimtis ir investicijos nebūtinai reiškia tik paskolų, nuosavybės, prekybos finansavimo apimtį, šis paketas labai padidėjo. Baltijos šalyse praėjusiais metais turėjome rekordinį investicijų lygį per pastaruosius 30 metų. Šiais metais matome, kad tai jau nebūtinai yra tik kiekis, bet ir to kiekio kokybė. Ir mes galime pamatyti investicijų lygį, kuris yra lygus ar galbūt net viršija jį.
Mes matėme, kaip daugelis bankų beldžiasi į mūsų duris aktyviai prašydami papildomo likvidumo. Tuo metu jie dar nežinojo, kad jiems to reikia, bet jie tiesiog norėjo būti saugūs. Matėme gana neįprastą paklausą, neįprastą prekybos finansavimą, nes daugelis tradicinių prekybos finansų tiekėjų iš Vakarų bankų tapo šiek tiek mažiau rizikingi, nors apskritai prekybos apimtys sumažėjo, prekybos finansai sumažėjo dar labiau ir mes turėjome įsikišti.
Tas įsikišimas, ir tai yra esmė, ką noriu pasakyti, ERPB, mes nenorime konkuruoti su kitais bankais ar jūsų bankų sistema, mes nenorime konkuruoti su niekuo. Manome, kad galime tiesiog išlyginti nepastovumą. Taigi, kai visi atsitraukia, mes manome, kad tokioje šalyje kaip Lietuva turėtume įsikišti ir padidinti apimtis investicijų atžvilgiu.
Ir iš tiesų pernai buvote bene geriausiai pasirodę Europoje, bet nepamirškime, tai, žinoma, yra ne tik dėl Vyriausybės ir ES įsikišimo, tačiau taip yra ir dėl jūsų ekonomikos modelio. (...) Jūs nesate tokie priklausomi nuo turizmo, kaip, pavyzdžiui, viena iš mūsų veiklos šalių, Juodkalnija, kur turizmas užima nuo 20 iki 30 proc. visos ekonomikos. (...) Todėl galima tikėtis, kad (Lietuvoje – BNS) viskas bus šiek tiek stabiliau.
– Tačiau šiemet ERPB sumažino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę atsižvelgiant į vangų gyventojų skiepijimą. Kaip vertinate dabartinę Lietuvos sveikatos ir socialinių sektorių būklę?
– Vakcinacijos rodikliai iš tikrųjų išaugo gana greitai, visada galime ginčytis, ar pakankamai greitai ir panašiai. Nežinome, kokia bus žiemos įtaka, tačiau Lietuva nėra vienintelė šalis, kuriai tai gali turėti įtakos. Kalbant apie augimo prognozę, jei atvirai, nemačiau nė vienos augimo prognozės, kuri nebūtų pakoreguota. Tai yra mūsų dabartinis įvertinimas, tačiau esu tikras, kad kaip ir pernai, pamatysite staigmeną.
– Grįžtant prie investicijų, pastaruoju metu ERPB nebeperka akcijų, labiau investuojama į obligacijas. Ar tokia strategija ilgalaikė, nebematote galimybių investuoti į įmonių akcijas ar tiesiog obligacijos atrodo palankiau?
– Tai susiję su mūsų kapitalo rinkų vystymu. Žiūrint į Lietuvos ir Baltijos šalių akcijų rinkų prekybos apimtis ir kapitalizaciją, taip pat pensijų fondų ar institucinių investuotojų investicijų apimtis, jos padidėjo, bet vis dar yra labai žemos. Mes žinome, kad daugelis bendrovių norėtų matyti daugiau prieigos prie kapitalo, daugiau rinkos likvidumo ir instrumentų.
Ar matome daugiau galimybių? Taip, matysite mus vis dažniau kaip inkarinį investuotoją. Tai reiškia, kad mes, pavyzdžiui, įsipareigojame emitentui įsigyti 20 proc. vertybinių popierių emisijos. Kodėl ne daugiau? Nes mes iš tikrųjų norime matyti ateinančius privačius investuotojus. Tačiau mūsų buvimas suteikia tam tikrą komforto lygį kitiems, kad tai yra gera investicija. Mūsų investicija paprastai taip pat yra kokybės patvirtinimas. Mes taip pat tikimės, kad Baltijos šalyse vis daugiau matysime privatizavimo, bet tai nereiškia visiško privatizavimo.
Taigi ilgas atsakymas, bet galima sakyti „taip“, mes tikime, kad per ateinančius 3–5 metus turime daug galimybių ERPB, o dar svarbiau, investuotojams.
– Viena iš įmonių, į kurią investavote – Šiaulių banko akcijų paketas. Kodėl iki šiol nepasitraukėte ir kada planuojate tą daryti? Apie tokius planus buvo kalbėta dar 2019 metais.
– Labai sunku komentuoti atskirus dalykus, nes viskas, ką pasakysiu, gali turėti įtakos rinkai, todėl konkrečiai apie tai aš nekalbėsiu.
Mūsų bendra strategija yra ta, kad norime paremti įmonę, banką ar bet ką kitą, bet kai esame nebereikalingi, kai matome, kad yra pakankamas investuotojų susidomėjimas, mes tai paliekame privačiai rinkai. Idealiu atveju pamatysime situaciją, kad po penkerių, dešimties ar 100 metų ERPB bus nebereikalingas tokioje šalyje kaip Lietuva, nes esame vystymosi finansavimo institucija, dirbame besivystančiose rinkose pagal savo prigimtį. Ir tam tikru momentu Lietuva nebebus besivystanti rinka.
Aš to tikiuosi, nes norime papildyti rinkas ir sutelkiame dėmesį į privatų sektorių, todėl poreikis, kad ERPB tam tikru momentu įsikištų, lėtai, bet užtikrintai mažės.
– Norėčiau pasiteirauti jūsų nuomonės apie situaciją Baltarusijoje. Lietuva patiria Baltarusijos spaudimą, Europos Sąjunga taiko įvairias sankcijas režimui. Ar nemanote, kad ERPB taip pat reikėtų sumažinti savo vaidmenį šioje šalyje?
– Mes nesame politinė organizacija, todėl negaliu pateikti jokių politinių pareiškimų ir nenoriu to daryti. Mūsų veiklos gairės yra labai aiškios. Šiuo metu mes dirbame tik su atrinktomis investicijomis privačiame sektoriuje, neinvestuojame į jokius su valstybe susijusius projektus ir to nedarysime, kol situacija nepasikeis.
ERPB investicijų lygis Baltarusijoje per beveik dvejus metus smarkiai sumažėjo.
– Nematote jokios reputacinės rizikos bankui toliau investuojant Baltarusijoje?
– Jei pažvelgsite į investicijų lygį, jis yra sumažintas. Jei pažvelgsite į tai, ką mes darome privačiame sektoriuje, nemanau, kad yra rizikos reputacijai, nes mūsų investicijos yra labai atrinktos. Tai reiškia, kad mūsų investicijų apimtis tikrai smarkiai sumažėjo, o kelios privačiojo sektoriaus įmonės ar bankai, su kuriais mes dirbame, neturi jokių santykių su Vyriausybe. Mes galime užtikrinti, kad pinigai galiausiai bus skirti privačiam sektoriui ar tiesiog paprastiems žmonėms remti.
Esame įsitikinę, kad viskas, ką ten darome, turės teigiamą poveikį atskiriems žmonėms. Jei mes to negalėsime garantuoti, pamatysite, kad mūsų investicijų lygis dar labiau sumažės.
– Dėkoju už pokalbį.
