„Nežiūriu į „Snoro“ istoriją kaip į galimybę mums. Tačiau jei padėtis lems mūsų investicijų poreikį, būsime laimingi galėdami apsvarstyti tuos projektus. Be abejo, šiuo atveju yra veiksnių, į kuriuos būtina atsižvelgti, pavyzdžiui, negalime investuoti į labai mažus projektus, o vidutinio dydžio projektai mažose valstybėse nėra dideli“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė M.Hyyrynenas.
Jis kalbėjo, jog Baltijos šalių padėtis yra palanki dėl jose dominuojančių skandinaviškų bankų, kuriems savo ruožtu mažiau pavojingos euro zonos vyriausybių problemos.
„Anksčiau teigėme, kad valstybei geriau turėti joje veikiančių skirtingų regionų bankų, bet dabar įsitikinome, kad euro zonos bankų nebuvimas Lietuvoje yra teigiamas veiksnys. Bankų stabilumas Baltijos regione yra svarbus ir geras dalykas, vis dėlto bankai vėl griežtina savo skolinimo politiką ir verslams, ypač mažiems ir vidutiniams, reikia ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių. Apie naująją mūsų strategiją kalbėti anksti, viskas priklausys nuo ekonomikos ir rinkų padėties, į ją reaguosime, tačiau jau dabar matome 2 svarbiausias sritis siekiant lengvinti skolinimą smulkiajam ir vidutiniam verslui – tai energetika ir finansų sektorius“, – sakė M.Hyyrynenas.
Energetikos srityje, anot jo, „ypač“ ketinama investuoti į biomasės ir vėjo energetiką.
M.Hyyrynenas nekomentavo gandų dėl investavimo į Ūkio banką ar dėl to, kad „Snoro“ kioskais domisi Šiaulių bankas.