2009 metų lapkritį Atėnai paskelbė staigų valstybės biudžeto deficito padidėjimą, galiausiai atvedusį prie euro zonos finansų krizės, dešimtmetį kėlusios sumaištį Graikijos finansuose.
Mainais į 289 mlrd. eurų apimties finansinio gelbėjimo paketą, turėjusį padėti išvengti Graikijos išstojimo iš euro zonos, Tarptautinio valiutos fondo (TVF), ES ir Europos Centrinio Banko (ECB) „trejetas“ pareikalavo, kad Atėnai imtųsi plataus masto reformų.
Be kita ko, turėjo būti smarkiai sumažintos valstybės išlaidos ir valstybinio sektoriaus atlyginimai, padidinti mokesčiai, privatizuotos kai kurios valstybinės įmonės ir atliktos kitos didelės reformos, turinčios pagerinti valstybės finansų padėtį.
Graikijos ekonomika susitraukė daugiau kaip ketvirtadaliu, nedarbo lygis beveik pasiekė 28 proc., taip pat emigravo daugybė įgudusių profesionalų.
„Dvylikos metų ciklas, atnešęs skausmo mūsų piliečiams, atvedęs į ekonomikos sąstingį ir suskaldęs visuomenę“, baigėsi, paskelbė ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis.
„Visiems kyla naujas horizontas, kupinas augimo, vienybės ir klestėjimo, – teigė jis. – Šiandienos Graikija yra kitokia Graikija.“
„Fiksavome stiprų augimą ir reikšmingą nedarbo sumažėjimą – trimis procentiniais [punktais] nuo praeitų metų ir penkiais – nuo 2019-ųjų“, – pridūrė jis.
ES priežiūros pabaiga sustiprins Graikijos pozicijas tarptautinėse rinkose ir padidins šalies patrauklumą investuotojams. Atėnai taip pat galės laisviau valdyti šalies ekonomikos politiką.
„Graikijos sustiprintos priežiūros pabaiga taip pat žymi sudėtingiausio laikotarpio, kokį yra patyrusi euro zona, simbolinę pabaigą“, – sakoma ES ekonomikos komisaro Paolo Gentiloni pranešime.
„Valstybės skolų krizė, formavusi praeito dešimtmečio pirmuosius metus, tapo didele pamoka mūsų Sąjungai, – pridūrė jis. – Mūsų stiprus kolektyvinis atsakas į [COVID-19] pandemiją rodė, kad Europa pasimokė iš tos krizės. Privalome rodyti tokį patį solidarumą ir vienybę, kad rastume kelią neramiuose vandenyse, į kuriuos dabar įžengia mūsų ekonomikos.“
Graikija, kaip ir kitos finansinės pagalbos paketus gavusios ES narės – Ispanija, Portugalija, Kipras ir Airija – bus toliau stebimos savo skolintojų, kol grąžins skolas.
Graikijos atveju tai tęsis dar kelis dešimtmečius – planuojama, kad Atėnai paskutines skolas pagal šį paketą visiškai apmokės 2070 metais.
Kaip rodo Europos Komisijos prognozės, šiemet Graikijos ekonomika augs 4 procentais. Šis rodiklis yra daug didesnis už euro zonos vidurkį – 2,6 procento.
Visgi Graikijoje nedarbo lygis yra vienas didžiausių tarp eurą įsivedusių šalių, minimalus atlyginimas joje yra vienas mažiausių, o šalies skolos tebesudaro 180 proc. bendrojo vidaus produkto.
