„Parengėme biudžetą atsižvelgdami į tą aplinkybę, kad kai JK pasitrauks iš Europos Sąjungos, pastarosios pajamos sumažės. Bendras JK išstojimo poveikis bus apie 50–60 mlrd. eurų, o bendras septynerių metų biudžetas sieks 1080 mlrd. eurų“, – ES ir Rusijos santykiams skirtame seminare pareiškė J. Luoto.
Anot jo, bendras poveikis nebus pernelyg didelis, palyginti su JK ekonomikos dydžiu.
„Siūlomas biudžetas 2021–2027 metams yra maždaug toks pat, kaip ir per pastaruosius septynerius metus, tikimasi net nedidelio padidėjimo – galima sakyti, kad susitvarkysime su JK pasitraukimu. Visgi viskas priklauso nuo būsimų santykių ir to, koks prekybos susitarimas bus sudarytas“, – pridūrė valstybės sekretoriaus pavaduotojas.
Pasak jo, žinia, jog per prieš kelias dienas Jungtinėje Karalystėje įvykusius rinkimus konservatoriai gavo absoliučią daugumą, sukėlė palengvėjimą Europos Sąjungoje.
„Pagaliau mes suprantame, kuria kryptimi judame, kad „Brexit“ įvyks kitų metų sausio pabaigoje ir kad daugiau derybų dėl atidėjimo nebus“, – pareiškė J.Luoto.
Jis pažymėjo, kad Suomijos pirmininkavimo ES metu buvo pradėtas pasirengimas deryboms, kurios prasidės kitų metų pradžioje, tikėtina, vasario 1 dieną, dėl JK ir ES santykių ateities.
„Nepaisant britų pasitraukimo, suprantame, kad reikia palaikyti labai glaudžius ryšius, įskaitant prekybą, saugumą ir gynybą, bei gerbti ir JK, ir ES piliečių teises“, – pridūrė jis.
Išankstiniai visuotiniai parlamento rinkimai Jungtinėje Karalystėje įvyko gruodžio 12 dieną. Galutiniai rinkimų rezultatai, paskelbti gruodžio 13 dienos vakare, parodė, kad konservatoriai laimėjo 365 vietas (57 daugiau nei turėjo), o antroje vietoje finišavę leiboristai gavo tik 203 vietas (59 mažiau nei ankstesniuose rinkimuose).
Kiek anksčiau JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė, jog konservatorių pergalė rinkimuose aiškiai parodė, kad britai palaiko „Brexit“, o dabar reikia užbaigti šį procesą.
