„Karo Ukrainoje sąlygomis padidėjęs neapibrėžtumas ir didelė neigiama rizika ekonomikos plėtros perspektyvoms, beprecedentis energijos kainų kilimas ir besitęsiantys sutrikimai tiekimo grandinėse pateisiną [biudžeto deficito taisyklių taikymo sustabdymo] pratęsimą“, – pareiškė Komisija.
Viešųjų išlaidų taisyklių taikymą bloko narių vyriausybėms Europos Komisija sustabdė 2020 metų kovą, kai blokas dėl COVID-19 pandemijos apribojimų nugrimzdo į giliausią nuosmukį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Pagal taisykles, kurios yra žinomos kaip Stabilumo ir augimo paktas, atskiros šalies deficitas neturi viršyti 3 proc. jos bendrojo vidaus produkto (BVP), o skola turi būti ne didesnė nei 60 proc. BVP.
Buvo planuota, kad taisyklės vėl bus taikomos nuo 2023 metų sausio 1 dienos, kai ekonomika jau bus atsitiesusi, tačiau Rusijos invazija į Ukrainą pakeitė padėtį.
Komisija pareiškė, jog taisyklės dabar vėl galios „nuo 2024 metų“.
„Tokiu būdu suteikiama erdvės nacionalinei fiskalinei politikai greitai reaguoti, jei ir kai to prireiktų“, – pareiškė Komisijos pirmininkės pavaduotojas Valdis Dombrovskis.
Pažadas atkurti taisyklių galiojimą, tikėtina, nuramins Vokietiją ir jos „taupias“ sąjungininkes Šiaurės Europoje, kurios yra griežtos biudžeto drausmės šalininkės.
Karas ir Rusijai paskelbtų sankcijų poveikis privertė Briuselį praėjusią savaitę gerokai pabloginti ES ir euro zonos ekonomikos augimo šiais metais prognozes.
Dabar Komisija numato, kad BVP šiemet padidės 2,7 proc. vietoj metų pradžioje prognozuotų 4 proc., ir neatmeta galimybės, kad prognozės gali būti dar pablogintos.
Bloko ekonomika susiduria su sparčiu žaliavų kainų kilimu, dėl kurio ima brangsti ir maistas. Be to, dėl konflikto Ukrainoje ir Kinijoje dėl COVID-19 skelbiamų karantinų dar padaugėjo problemų tiekimo grandinėse ir padidėjo neapibrėžtumas ir verslui, ir namų ūkiams.
