„Pasiūlymas Lietuvoje keistų teisinę sistemą, kadangi mūsų darbo teisėje nėra numatyta prezumpcija (vienos ar kitos darbinės veiklos statuso taikymas, kol neįrodoma kitaip – BNS), tokio instituto neturime, todėl tai būtų naujas dalykas, kurį turėtume įvesti į darbo santykius“, – antradienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė Kęstutis Zaura.
Jis, be kita ko, pabrėžė, kad direktyvos projekte dabar daugiausia klausimų kyla dėl prezumpcijos – kaip būtų nustatomas įvairiose skaitmeninių platformose dirbančių žmonių statusas.
Europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės teigimu, direktyva skirta kovoti su neteisinga darbo tokios platformose klasifikacija. Anot jos, Lietuvos kurjerių asociacija pripažįsta, kad įmonės, siekdamos atsikratyti verslo rizikos, perkelia ją ant kurjerių pečių.
„Todėl kyla poreikis pasaugoti platformose dirbančius žmones, kad jie nepatektų į tokias pinkles, kad dirba lyg pagal darbo santykius, bet neturi jokių socialinių garantijų. Taip pat žinoti, koks yra tikras jų statusas“, – kalbėjo parlamentarė.
Jos teigimu, skaitmeninių platformų darbuotojų ES yra apie 28 mln., iš jų 5 mln. darbas atitinka darbo santykių kriterijus.
K.Zaura pabrėžė, kad rengiant Lietuvos poziciją buvo įsiklausyta į dviejų Lietuvos asociacijų nuomonę – jų atstovai mano, kad Europos Komisijos pateikti kriterijai, kurie lemtų šių žmonių veiklos perkvalifikavimą į darbo santykius, yra per griežti, todėl juos reikia tikslinti.
„Ypač buvo atsižvelgta į asmenų, dirbančių per platformas, nuomonę. O kaip žinia, Lietuvoje dirbantys šiame sektoriuje žmonės visi yra savarankiškai dirbantys“, – sakė K.Zaura.
Anot K.Zauros, Lietuva siekia, kad direktyva dėl skaitmeninių platformų darbuotojų teisių neribotų jų ir jų atstovų socialinio dialogo, o jį skatintų.
Pasak jo, dabar Lietuvoje yra gera padėtis skaitmeninių platformų rinkoje, palyginti su kitomis valstybėmis, čia iki šiol nekilo daug problemų.
„Teisminių ginčų dėl platformos darbuotojo statuso nustatymo neturime“, – teigė jis.
Dabar Lietuvoje su skaitmeninių platformų darbuotojais darbo sutartys nesudaromos – jie dirba savarankiškai.
Europos Parlamentas (EP) šį ketvirtadienį planuoja balsuoti ir patvirtinti EP Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto išvadą. Jeigu EP jai pritars, lauks Europos Sąjungos Tarybos (EST) sutarimo dėl jos pataisų.
EST jau bandė patvirtinti savo poziciją pernai gruodį, bet nepavyko užtikrinti valstybių palaikymo.
Pagal EK pasiūlymą ES valstybės turės dvejus metus perkelti direktyvą į nacionalinę teisę.
