„Su Didžiąja Britanija susitarėme dėl žvejybos galimybių 2022 metams“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė už aplinką, vandenynus bei žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Antradienį sudarytas susitarimas „apima visus bendrus ir bendrai valdomus žuvų išteklius ES ir Didžiosios Britanijos vandenyse ir yra pagrįstas geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis“, pridūrė jis.
Dar praėjusią savaitę eurokomisaras buvo pranešęs, kad susitarimo su Didžiąja Britanija nepavyko pasiekti „nepaisant mūsų visų pastangų“, todėl ES buvo priversta bendruose vandenyse laikinai taikyti žvejybos limitus, pagrįstus 2021 metų žvejybos kvotomis.
Tai yra pirmasis Didžiosios Britanijos žvejybos susitarimas su ES po „Brexito“.
Pagal prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, nustatantį santykius po „Brexito“, Briuselis ir Londonas privalo derėtis dėl metinių žuvų kvotų, kad būtų užtikrintas išteklių tvarumas.
ES ir Didžiosios Britanijos susitarimas buvo pasiektas tą pačią dieną, kai Didžioji Britanija pasirašė atskirą susitarimą dėl žuvų kvotų su Norvegija – ES nepriklausančia šalimi, kuri taip pat derasi su Briuseliu dėl bendrų išteklių.
Europos Sąjungos Taryba, atstovaujanti 27 ES valstybėms narėms, nurodė, kad susitarimą dar peržiūrės teisės ekspertai ir jis bus parengtas vertimui į visas bloko kalbas, o įsigalės nuo 2022 metų sausio 1 dienos.
Visgi nevyriausybinės organizacijos pavadino šį susitarimą netvariu.
„Kaip ir iki „Brexito“, ir toliau pirmenybė teikiama trumpalaikiams komerciniams interesams, o ne ilgalaikiam tvarumui tiek žuvų, tiek žvejų atžvilgiu – taip įtvirtinant siaubingą šių išsekusių išteklių būklę“, – sakoma „ClientEarth“ pareiškime.
Nors kvotų klausimas buvo išspręstas, JK ir prancūzų ginčas dėl po „Brexito“ išduodamų licencijų žvejybos laivams, žvejojantiems Didžiosios Britanijos vandenyse bei prie Džersio ir Gernsio Normandijos salų Lamanšo sąsiauryje, tebesitęsia.
Didžioji Britanija nenoriai išduoda licencijas, kurių reikalauja Prancūzija ir Europos Komisija.
Prancūzų žvejai tvirtina, kad dešimtys prašymų vis dar yra nepatenkinti, tuo tarpu Paryžius paprašė Briuselio pradėti bylinėjimąsi prieš Londoną.
