Komisija pranešė įtariamiems bankams, jog atlikus preliminarų tyrimą nustatyta, kad jie buvo slaptai susitarę, siekdami neleisti biržoms patekti į kredito išvestinių finansinių priemonių rinką.
Komisija pradėjo tyrimą 2011 metų balandį, po to, kai „Deutsche Borse“ ir „CME Group“ biržos susidūrė su sunkumais siekdamos gauti CDS prekybos licencijas iš „Markit Group“, kurią kontroliuoja pirmaujantys Volstrito bankai, ir Tarptautinės apsikeitimo sandorių ir išvestinių finansinių priemonių asociacijos (ISDA).
Be minėtų bankų, sąmokslu įtariami „Citigroup“, „Credit Suisse Group“, „Deutsche Bank“, „Morgan Stanley“, „Barclays“, „Bank of America“, „HSBC Holdings“, „Royal Bank of Scotland Group“, „BNP Paribas“, UBS ir „Bear Stearns“, kuris šiuo metu yra „JP Morgan“ padalinys.
Pasak Komisijos, bankai bijojo, kad biržų dalyvavimas prekiaujant CDS „būtų sumažinęs jų įplaukas iš tarpininkavimo veiklos“.
Už konkurenciją atsakingas Komisijos narys Joaquinas Almunia (Choakinas Almunija) pareiškė, kad bankai dabar galės pateikti savo pastabas dėl kaltinimų. Jei, užbaigus tyrimą, kaltinimai pasitvirtins, jiems gali grėsti baudos.
„Jei pasitvirtins, kad bankai bendrai neleido biržoms patekti į išvestinių finansinių priemonių rinką, Komisija galės nuspręsti skirti sankcijas“, – pareiškė jis spaudos konferencijoje.
„Kredito išvestinių finansinių priemonių prekyba biržose didina rinkos skaidrumą ir stabilumą“, – pažymėjo Komisijos narys. Anot jo, bankų sąmokslas, kuriuo siekta užkirsti kelią tokiai prekybai, „būtų rimtas mūsų konkurencijos taisyklių pažeidimas“.
Galimų baudų dydžio J. Almunia nenurodė, tačiau pažymėjo, kad CDS rinkos vertė šiuo metu siekia apie 10 trln. eurų (13 trln. JAV dolerių).
Anot jo, „Lehman Brothers“ žlugimas 2008 metais „parodė, kaip prekyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis gali destabilizuoti visą finansų sistemą“.
Pasaulio reguliavimo institucijos siekia griežčiau reguliuoti CDS rinką, kuri, daugelio ekspertų nuomone, prisidėjo prie finansų krizės plitimo.
Europos reguliavimo institucijos tvirtina, kad operacijos su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis turi būti atliekamos tarpininkaujant centralizuotiems tarpuskaitos namams.
