Šį raginimą buvo nuspręsta paskelbti po videokonferencijos formatu surengto, anot pareigūnų, įtempto viršūnių pasitarimo, per kurį nuo epidemijos smarkiai nukentėjusios Italija ir Ispanija spaudė abejojančias šiaurines partneres daugiau nuveikti.
„Šiuo metu kviečiame Eurogrupę per dvi savaites pateikti mums pasiūlymų“, – sakoma lyderių pranešime, paskelbtame po šių derybų, surengtų nuotoliniu būdu, kad dalyviai neužsikrėstų.
„Šiuose pasiūlymuose turėtų būti atsižvelgta į beprecedentį COVID-19 sukrėtimo pobūdį, paveikusį visas mūsų šalis, ir mūsų atsakas prireikus bus padidintas, imantis tolesnių veiksmų įtraukiu būdu, atsižvelgiant į padėtį, siekiant užtikrinti visapusišką atsaką“, – pabrėžė ES lyderiai.
Per šešias valandas trukusią vaizdo konferenciją lyderiai taip pat paragino Europos Komisiją, Bendrijos vykdomosios valdžios instituciją, parengti strategiją jų ekonomikoms gaivinti po to, kai bus atšauktos karantino ir kitos ir dėl sveikatos krizės įvestos priemonės.
Ketvirtadienį mirties nuo koronavirusinės infekcijos atvejų skaičius Europoje perkopė 15 tūkstančių. Ispanija dėl pandemijos paskelbtą nepaprastąją padėtį pratęsė dviem savaitėms, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad į kovą su virusu įsitraukia kariškiai, padėsiantys valstybinėms tarnyboms dorotis su epidemija.
„Ši krizė ypatinga bei specifinė ir reikalauja labai ryžtingo atsako“, – po derybų žurnalistams sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.
Euro zonos finansų ministrai tęs darbą ir „per dvi savaites“ parengs pasiūlymus dėl priemonių, pridūrė jis.
Beprecedentės priemonės
Virusui sparčiai plintant, Europos Komisija leido imtis beprecedenčių sienų uždarymo ir ekonominių priemonių, kad smarkiausiai paveiktos šalys, tokios kaip Italija ir Ispanija, taip pat ir daugelis kitų galėtų apsaugoti tiekimo grandines ir įmones.
Visi lyderiai pripažįsta krizės mastą ir poreikį paremti labiausiai paveiktą Italiją, tačiau jie nesutaria, ar reikia jau dabar pasitelkti visas turimas ekonomines priemones, ar visgi pasilikti kažką atsargai, jei prasidėtų antra infekcijų banga.
Devyniolikos euro zonos valstybių finansų ministrai šią savaitę iš esmė sutarė leisti rimtų finansinių sunkumų patiriančioms partnerėms skolintis iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM).
Šis prieš dešimtmetį per skolų krizę sukurtas nuolatinis euro zonos krizių valdymo mechanizmas, išleidžiantis skolos priemones paskoloms finansuoti ir teikiantis kitokią finansinę pagalbą euro zonos šalims, turi 410 mlrd. eurų.
„Sutariama, kad ESM finansavimas kovoje su koronaviruso poveikiu turi būti prieinamas visoms euro zonos šalims ir sudaryti iki 2 proc. nuo kiekvienos šalies BVP“, – BNS trečiadienį sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Devynios valstybės, tarp jų Prancūzija ir Ispanija, ragina euro zonos šalis bendrai išleisti skolos vertybinių popierių, vadinamųjų koronaobligacijų, ir taip pritraukti lėšų kovai su koronaviruso krize. Tai leistų didelių skolų slegiamoms šalims pasiskolinti palyginti mažomis palūkanomis.
Tačiau šiai idėjai priešinasi tokios šalys, kaip Vokietija ir Nyderlandai, seniai pasisakančios prieš bendrą skolinimąsi dėl grėsmės, kad joms teks mokėti už prasiskolinusias valstybes. Be to, tai, anot jų, mažintų paskatas kitoms šalims kontroliuoti savo biudžeto deficitą.
Žvelgdami į priekį, lyderiai paragino parengti veiksmų planą, kuris padėtų atsigauti jų ekonomikoms pasibaigus koronaviruso krizei.
Europa turi „pradėti rengti priemones, reikalingas sugrąžinti mūsų visuomenes ir ekonomikas į normalias vėžes ir užtikrinti tvarų augimą“, – rašoma bendrame lyderių pareiškime.
Jame pabrėžiama, kad veiksmų planas turėtų apimti „suderintą krizės įveikimo strategiją, visapusišką ekonomikos atkūrimo planą ir beprecedentes investicijas“.
Planai tolesnei ateičiai
Koronaviruso krizė užklupo likus vos devyniems mėnesiams iki ilgalaikio ES biudžeto, vadinamosios daugiametės finansinės programos, pabaigos. Derybos dėl dėl 2021–2027 metų Bendrijos biudžeto pateko į aklavietę, nedidelei grupei šalių, vadovaujamų Nyderlandų, atsisakant skirti daugiau pinigų, kad būtų užpildyta spraga, likusi bloką palikus Jungtinei Karalystei.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen sakė, kad jos biuras ir tarnybos pasirengę paremti 27 Bendrijos šalis visomis turimomis priemonėmis.
„Tačiau turime suprasti – eina paskutiniai septynerių metų biudžeto metai. Ši krizė rodo, kaip svarbu, nepaprastai svarbu, turėti biudžetą, galintį atlaikyti sudėtingas krizes, tokias kaip ši“, – sakė ji žurnalistams.
Vyriausybėms ginčijantis dėl bendro skolinimosi, Europos centrinis bankas ketvirtadienį pradėjo obligacijų pirkimą pagal skubią 750 mlrd. eurų vertės programą, skirtą paremti euro zonos ekonomiką koronaviruso krizės sąlygomis.
Apie sprendimą pradėti vykdyti vadinamąją Skubią turto pirkimo dėl pandemijos programą (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, PEPP), pagal kurią bus perkamos ir vyriausybių, ir bendrovių obligacijos, ECB paskelbė praėjusią savaitę.
ECB panaikino arba gerokai sušvelnino turto pirkimui anksčiau taikytus apribojimus, kad galėtų kuo lanksčiau įgyvendinti naująją programą.
Be kita ko, naujajai programai nebus taikoma sąlyga, pagal kurią centrinis bankas negalėjo supirkti daugiau nei 33 proc. apyvartoje esančių vienos šalies obligacijų.
Įgyvendindamas PEPP, ECB taip pat galės pirkti obligacijas, kurių trukmė yra mažesnė už leidžiamąją pagal įprastą kiekybinio skatinimo programą.
