Eurogrupės pirmininkas Paschalis Donohoe, kuris taip pat eina Airijos finansų ministro pareigas, savo kolegų paprašė apsvarstyti pagrindinius visą ES aprėpiančios indėlių draudimo sistemos principus.
Ši reforma, jeigu ji bus patvirtinta, bus paskutinė virtinėje priemonių, kurios įsigaliojo po 2008 metų finansų krizės ir buvo parengtos siekiant perduoti didžiausių Europos bankų priežiūrą Europos Centriniam Bankui (ECB).
„Po daugelio metų intensyvių diskusijų dabar gerai žinome vieni kitų nuomones ir paraginau siekti kompromiso“, – pareiškė P.Donohoe reporteriams po 27 finansų ministrų susitikimo.
„Padariau tai siekdamas, kad reikalai pasistūmėtų į priekį. Žinoma, tikrai nesakau, kad mūsų nesutarimai buvo išspręsti“, – pridūrė jis.
Šios reformos patvirtinimas taptų didele pažanga siekiant didesnės Europos vienybės.
Šiaurinės šalys, tokios kaip Vokietija, ilgą laiką nebuvo linkusios pritarti sistemai, nes baiminosi, kad joms galiausiai teks mokėti už kaimynines bloko šalis, kurios su savo finansais elgiasi ne taip atsargiai.
Reformai, kaip manoma, turėtų priešintis ir didelių skolų slegiama Italija, nes, ją įgyvendinus, trapūs šalies bankai nebegalėtų pirkti didelių Italijos vyriausybės skolos vertybinių popierių kiekių tam, kad išliktų gyvybingi.
Siekiant rasti išeitį iš aklavietės, ministrams siūloma apsvarstyti galimybę sistemą įdiegti dviem etapais, kurie tęstųsi ne vienus metus.
Dabar ES nacionalinės vyriausybės apdraudžia indėlius iki 100 tūkst. eurų.
Tačiau daugelis ES šalių, kaip manoma, yra neatsparios finansiniams sukrėtimams, pvz., tokiems, su kuriais susidūrė Airija, Ispanija ar Graikija per 2008 metais prasidėjusią „Lehman Brothers“ krizę.
Formaliai planą antradienį išklausę ES ministrai birželį įvyksiančiame susitikime turėtų svarstyti jo detales.
Jeigu planui bus pritarta, Europos Komisija iki metų pabaigos parengs atitinkamą teisės akto pasiūlymą, kuriam taip pat reikės Europos Parlamento pritarimo.
