Nors pasiūlyme nenumatytas visos ES mastu taikytinas minimalus darbo užmokestis, jei planas būtų patvirtintas, jis taptų reikšmingu žingsniu skatinant Europos socialinį modelį, ypač Rytų Europos šalyse, kuriose atlyginimai yra mažesni.
Remiantis praėjusiais metais paskelbtais duomenimis, bloko 27 valstybių narių nuomonės šiuo klausimu istoriškai nesutampa, kadangi smarkiai skiriasi jose galiojančios nacionalinės darbo užmokesčio sistemos bei minimalaus darbo užmokesčio dydžiai – nuo 312 eurų per mėnesį Bulgarijoje iki 2 142 eurų Liuksemburge.
Kai kurios Šiaurės šalys ypač priešinasi bet kokiems kolektyvinių derybų sistemos pakeitimams, kai įmonės tiesiogiai derasi dėl darbo užmokesčio su įtakingomis profsąjungomis, be valstybės įsikišimo.
„Darbas turi būti apmokamas“, – pareiškė Slovėnijos, šiuo metu pirmininkaujančios ES Tarybai, darbo ministras Janezas Cigleris Kraljas.
„Negalime sutikti, kad žmonės, kurie visą energiją atiduoda savo darbui, vis dar gyvena skurde ir negali sau leisti tinkamo gyvenimo lygio“, – pridūrė jis.
Pateiktame pasiūlyme šalys, kuriose nėra taikomos kolektyvinės derybų sistemos, paprastai užtikrinančios geresnes darbo užmokesčio sąlygas darbuotojams, raginamos įgyvendinti tokias sistemas.
Šalims, kuriose galioja minimalaus darbo užmokesčio sistemos, pavesta užtikrinti, kad atlyginimų lygiai būtų reguliariai ir sąžiningai atnaujinami.
Vienas ES šaltinis teigė, kad kompromisas, dėl kurio susitarta, yra trapus ir kad derybininkai bus spaudžiami nepasiduoti Europos Parlamentui, kuris praėjusį mėnesį pateikė savo įstatymo versiją.
Sausio 1 dieną pirmininkavimą ES perims Prancūzija, kuri ateinančių šešių mėnesių prioritetu paskelbs kompromiso tarp abiejų plano versijų parengimą.
