Tyrimas buvo surengtas rytinėms bloko šalims skundžiantis, kad jų vartotojai nukenčia dėl dvejopos kokybės maisto produktų.
Mokslininkai nustatė, kad trečdalis tirtų produktų buvo to paties prekės ženklo, tačiau skirtingos sudėties. Visgi nebuvo nustatyta „geografinio modelio“, be to, produktai nebuvo prastesnės kokybės, nurodė komisarai.
„Rezultatai nevienareikšmiai: nors džiaugiuosi, kad nerasta įrodymų, jog firminių maisto produktų sudėties skirtumai yra susiję su rytų–vakarų skirtimi, nerimą kelia tai, kad kas trečiu patikrintu atveju vienodai arba panašiai pažymėtų produktų sudėtis yra skirtinga“, – sakė komisaras Tiboras Navracsicsius.
Europos Komisija, bloko pagrindinė vykdomosios valdžios institucija, pažadėjo toliau stebėti situaciją.
2017 metais Bendrijos rytinės narės pasiskundė dėl „maisto apartheido“, tvirtindamos, kad gamintojai jas vertina kaip „Europos šiukšlių dėžę“, tiekdami prastesnės kokybės maisto produktus. Anot jų, maisto gamintojai taupo ingredientų, kurie naudojami įvairiose kasdienėse prekėse, sąskaita.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pažadėjo rytinėms bloko narėms padėti užkirsti kelią „visiškai nepriimtinam“ prastesnės kokybės maisto produktų pardavimui jų rinkose.
Vengrijoje, Slovakijoje ir Čekijoje atlikti tyrimai, kuriuos rėmė šių šalių vyriausybės, parodė, kad kitose ES valstybėse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai yra geresnės kokybės.
Šie įtarimai didino įtampą tarp ES senbuvių ir naujųjų narių, be kita ko, kurstomą kaltinimų, kad rytinės Bendrijos šalys nepaiso bloko normų dėl įstatymų viršenybės, taip pat nesutinka priimti prieglobsčio ieškotojų, įstrigusių Italijoje ir Graikijoje.
Europos Komisija nurodė, kad buvo ištirta 1 380 mėginių, paimtų iš 128 rūšių maisto produktų devyniolikoje ES šalių. Vis dėlto pripažįstama, kad šis tyrimas „nėra reprezentatyvus“, žinant didžiulę šių produktų įvairovę.
Komisija nurodė, kad daugeliu atvejų produktų sudėtis atitiko jų pateikimą – 23 proc. produktų pakuotės priekinė dalis ir sudėtis buvo tokia pati, o dar 27 proc. produktų sudėtis skirtingose ES šalyse skyrėsi, tačiau skyrėsi ir jų pakuotės priekinė dalis.
Komisija pridūrė, kad 9 proc. visoje ES vienodai pateiktų produktų pakuotės priekinė dalis buvo tokia pati, bet sudėtis skyrėsi.
Dar 22 proc. produktų, kurie pateikiami panašiai, sudėtis skyrėsi – jų pakuotės priekinė dalis buvo panaši, tačiau sudėtis skyrėsi.
„Nuoseklios geografinės schemos, kaip paskirstyti skirtingos sudėties vienodai ar panašiai supakuoti produktai, nenustatyta“, – sakoma Komisijos pranešime spaudai.
Be to, tirtų produktų sudėties skirtumas nebūtinai reiškia kokybės skirtumą.
Pagal ES direktyvas, bendrovės gali savo nuožiūra keisti skirtingose bloko šalyse platinamų produktų sudedamąsias dalis, su sąlyga, kad šie skirtumai yra aiškiai įvardijami pakuotėse.
Komisija pažymėjo, kad taikydamos parengtą naują metodiką kompetentingos nacionalinės institucijos galės atlikti konkrečių produktų analizę, leisiančią atskleisti klaidinančią praktiką, kuri draudžiama pagal ES vartotojų teisę.