Trečiadienį paskelbtoje rudens prognozėje Europos Komisija numato, kad 2016 metais BVP augimas euro zonoje sieks 1,7 proc., 2017 metais – 1,5 proc., o 2018 m. – 1,7 proc. (pavasario prognozėje buvo numatyta: 2016 metais – 1,6 proc., 2017 metais – 1,8 proc.)
BVP augimas visoje ES turėtų būti panašus. Prognozuojama, kad šiais metais jis bus 1,8 proc., 2017 metais – 1,6 proc., o 2018 metais – 1,8 proc. (pavasario prognozėje buvo numatyta: 2016 metais – 1,8 proc., 2017 metais – 1,9 proc.).
Komisijos teigimu, privatus vartojimas iki pat 2018 metų išliks pagrindinė augimo varomoji jėga, skatinama lūkesčių, kad užimtumas toliau augs, o darbo užmokestis po truputį didės. Dėl ypač palankios pinigų politikos skolinimosi išlaidos išliks palankios augimui. Bendras euro zonos biudžeto deficitas toliau mažės, o fiskalinė politika turėtų išlikti negriežta. Investicijos toliau augs.
Tačiau augimą sunkins politinis nestabilumas, lėtas augimas už ES ribų ir vangi pasaulinė prekyba. Taip pat vis dar esama rizikos, kad augimą gali stabdyti prasti pastarųjų metų ekonominiai rodikliai, o nuolatinis sąstingis rodo, kad augimas galėtų būti spartesnis ir be bereikalingo infliacinio spaudimo. Be to, artimiausiais metais Europos ekonomika nebegalės pasikliauti išskirtine parama, kurią jai iki šiol užtikrino tokie išorės veiksniai kaip krintančios naftos kainos ir valiutos nuvertėjimas.
„ES valstybių ekonomika pasirodė esanti atspari. Mes tikimės, kad kitais metais visų valstybių ekonomika augs. Turint omenyje padidėjusią nežinomybę pasaulyje, dabar yra dar svarbiau laikytis patikimos ir apdairios makroekonominės ir biudžeto politikos. Kartu būtina spręsti nelygybės mūsų visuomenėje klausimą, kad niekas nesijaustų paliktas nuošalėje“, – sakė už eurą ir socialinį dialogą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.
„2017 metais Europos ekonomika augs net ir esant sudėtingesnėms aplinkybėms negu pavasarį. Ypač optimistiškai nuteikia darbo vietų kūrimo tempas, kurį paskatino pastarojo meto reformos daugelyje šalių, mažėjantis valdžios sektoriaus deficitas euro zonoje, aktyvesnis investavimas ir dinamiškesnė ES valstybių narių tarpusavio prekyba. Šiais neramiais ir nestabiliais laikais būtina dėti visas įmanomas pastangas, kad šis atsigavimas būtų apsaugotas ir sustiprintas ir kad jo naudą pajustų visi visuomenės sluoksniai“, – sakė už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitų sąjungą atsakingas Komisijos narys Pierre'as Moscovici.
EK teigimu, pirmąjį pusmetį dėl krintančių naftos kainų infliacija euro zonoje buvo labai maža, tačiau, ankstesnio kainų mažėjimo poveikiui pradėjus silpti, trečiąjį ketvirtį ėmė didėti. Dabar, kai daroma prielaida, kad naftos kainos kils, infliacija turėtų šiek tiek didėti ir viršyti 1 proc.. Greičiau augant darbo užmokesčiui ir toliau mažėjant gamybos apimties atotrūkiui, bazinė infliacija, kurią skaičiuojant neatsižvelgiama į greitai kintančias energijos ir maisto kainas, turėtų laipsniškai didėti. Apskritai tikimasi, kad infliacija euro zonoje išaugs nuo 0,3 proc. 2016 metais iki 1,4 proc. tiek 2017, tiek 2018 metais. Prognozuojama, kad infliacija ES išaugs nuo 0,3 proc. šiais metais iki 1,6 proc. 2017 metais ir 1,7 proc. 2018 metais.
Savo ruožtu Didžiosios Britanijos BVP prognozę ateinantiems metams ES sumažino beveik perpus dėl Jungtinės Karalystės planuojamo išstojimo iš Bendrijos.
„Prognozuojame, kad prieaugis 2017 metais sumažės beveik perpus nuo 1,9 proc. 2016 metais iki 1 proc. Tai susiję su padidėjusiu neapibrėžtumu po referendumo bei jo poveikiu verslo pasitikėjimui ir apskritai ekonominėms sąlygoms“, – savo rudens ekonominių prognozių ataskaitoje skelbia ES.
Tačiau 2018 metais britų ūkio plėtra turėtų paspartėti iki 1,2 proc., nes prognozuojamas eksporto augimas, kadangi vidaus rinkos paklausa mažės.
„Neapibrėžtumas išliks didelis, nes tebevyks derybos dėl būsimų JK ir ES santykių, kurios trukdys didesniam augimui 2018 metais“, – teigia EK.