Šiuo pasiūlymu Europos Komisija sieks kartą ir visiems laikams nustatyti milijonų vairuotojų ir maisto pristatymo darbuotojų užimtumo statusą, didžiosioms platformoms reikalaujant, kad jie būtų laikomi savarankiškai dirbančiais asmenimis.
Europos teismai jau beveik dešimtmetį sprendžia panašias bylas, o teisėjai yra priėmę jau daugiau nei šimtą sprendimų visose 27 bloko valstybėse narėse, tuo tarpu dar šimtai sprendimų laukia savo eilės.
Įvairiose valstybėse priimami sprendimai gali labai skirtis – pavyzdžiui, Belgijos teismas trečiadienį atmetė nedidelės grupelės „Deliveroo“ darbuotojų prašymą juos laikyti etatiniais darbuotojai, tuo tarpu „Uber“ panašią bylą pralaimėjo Jungtinės Karalystės teisme.
Tai, kad platformų darbuotoų užimtumo statusas visoje ES gali pasikeisti, pastarosiomis dienomis nusmukdė „Deliveroo“ ir kitų platformų akcijų kainas nerimaujant, jog šių įmonių verslo modeliui iškilo grėsmė.
„Per ilgai tokios platformos krovėsi didžiulį pelną, vengdamos pagrindinių savo, kaip darbdavių, įsipareigojimų darbuotojų sąskaita ir meluodamos, kad jos suteikia darbuotojams galimybę rinktis“, – pareiškė ES profsąjungų konfederacijos ETUC vadovas Ludovicas Voetas.
„EK pasiūlymas pagaliau turėtų suteikti darbuotojams konkretų užtikrintumą dėl jų užimtumo statuso“, – pridūrė jis.
Remiantis pirmine informacija apie ES planus, jei darbuotojai atitiks bent du iš penkių kriterijų, „Uber“ ir kitos platformos nebegalės save laikyti tik technologijų platformomis, o būtų priverstos elgtis kaip įprastos įmonės ir paklusti darbo įstatymams.
Pranešimuose teigiama, kad planuojami kriterijai apima tokius aspektus, ar programėlė nustato darbuotojų atlyginimų lygį, ar yra keliami reikalavimsi išvaizdai, pvz., dėl uniformų dėvėjimo ir įrangos naudojimo, ar yra ribojamos darbuotojo galimybes atsisakyti darbo.
Visgi platformos galės mėginti įrodyti savo poziciją dėl darbuotojų savarankiško darbo statuso pagal nacionalinius įstatymus, kuriais galiausiai bus remiamasi sprendžiant šį klausimą.
„Nepageidaujamos pasekmės“
ES turi labai mažai galios sprendžiant su darbu susijusią politiką ES valstybėse narėse ir šiuo metu platformos privalo laikytis daugybės nacionalinių taisyklių, reglamentuojančių jų profesinius ryšius su darbuotojais.
Ispanijoje visi darbuotojai, pristatantys maistą, turi būti pripažinti etatiniais platformos, kurios paslaugas teikia, darbuotojais. Dėl šios priežasties „Deliveroo“ priėmė sprendimą trauktis iš rinkos.
Kitose šalyse teismai įpareigojo platformas sudaryti kolektyvines sutartis, net jei darbuotojai ir toliau dirba savarankiškai. Kai kurios bendrovės, įskaitant „Uber“, pasirengusios teikti pirmenybę šiam variantui.
Technologijų bendrovės vykdė aktyvią lobizmo veiklą prieš bet kokius mėginimus ES mastu perklasifikuoti darbuotojų užimtumo statusą, pasitelkdamos „Copenhagen Economics“ atlikto tyrimo rezultatus, rodančius, kad 250 tūkst. žmonių būtų priversti atsisakyti šio darbo, jei sprendimas būtų taikomas visiems.
Bendrovės taip pat nerimauja, kad kriterijai bus per daug neaiškūs, o skirtingi aiškinimai lems dar didesnį teisminių bylų skaičių vietoj teisinio tikrumo.
Tai turėtų „nepageidaujamų pasekmių patiems platformų darbuotojams, restoranams ir visai ES ekonomikai“, sakoma „Delivery Platforms Europe“ pranešime.
EK pasiūlymas bus svarstomas Europos Parlamente ir visose 27 ES valstybėse narėse, taigi projektas dar gali sulaukti korekcijų.
