LB prognozuoja, kad šiemet ekonomika augs 3,7 procento, o kitąmet – 2,5 proc. Dar kovo mėnesį LB prognozavo, kad šiemet Lietuvos BVP augimas bus procentiniu punktu mažesnis – sudarys 2,7 procento. Tiesa, kitiems metams perspektyvos kovą atrodė šviesesnės ir prognozuotas 2,6 proc. augimas.
„Tai, kas vyksta pasaulio ūkyje tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai, veikia mūsų šalies raidą, o pasaulyje daugėja nerimo dėl tolesnės ekonominės raidos“, – teigia LB Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Jis pademonstravo, kad „Google“ paieškos sistemoje žodžio „recesija“ paieškų intensyvumas – didžiausias nuo praėjusios finansų krizės.
Anot jo, aukšta aukso kaina ir itin žemas obligacijų pajamingumas rodo, kad investuotojai ir rinkos stokoja ekonominio optimizmo.
Lietuvos ekonomika iki šiol buvo stebėtinai atspari bjurstančioms nuotaikoms tarptautinėse rinkose. Vis dėlto iš kitų šalių atslenkančios ekonominės darganos netruks pasiekti ir Lietuvą, patikina LB.
„Negalima pasakyti, kad Lietuvos atsparumas yra absoliutus nuo to, kas vyksta pasaulyje. (…) Matome, kad pasitikėjimo rodiklis yra pasisukęs žemyn, tačiau lygiai yra skirtingi. Pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje yra kur kas aukštesnis nei euro zonoje“, – kalbėjo G.Šimkus.
ES lėšų aktyvus įsisavinimas, pasak jo, prisidėjo prie spartaus augimo šiemet. Mat į Lietuvą atkeliavo 68 procentais daugiau ES lėšų, lyginant su pernai metais.
G.Šimkus patikslino, kad prognozė paruošta turint esamą informaciją – tai bazinis scenarijus. Tačiau yra ir rizika, kad tarptautinėje aplinkoje nuotaikos gali pasisukti blogėjimo linkme.
„Mes negalime įvertinti, kaip tos nuotaikos per finansų rinkas, per pramonės užsakymus atsispindės. (…) Esant tokiam pasaulinės ekonomikos neapibrėžtumui, sakyčiau, kad didesnė galimybė yra, kad kitų metų prognozės gali būti ir šiek tiek prastesnės, reikia žiūrėti, kaip išsipildys pasaulio ekonominės prognozės“, – apie riziką įspėjo G.Šimkus.
15min primena, kad ir Finansų ministerijos prognozės šiems metams smarkiai padidintos. Kovą prognozuotas 2,6 proc. BVP augimas, o dabar tikimasi metus pabaigti 3,7 proc. augimu. Tačiau kitiems metams šviesesnių lūkesčių neatsirado. Prognozuojama, kad kitąmet augimas bus gerokai lėtesnis – 2,4 procento per metus, tiek pat ministerija prognozavo ir metų pradžioje.
Tarptautinė prekyba ir „Brexit“ temps žemyn
„Muitų ir prekybos apribojimų antausiais besitalžančios galingiausios pasaulio ekonomikos stingdo tarptautinės prekybos srautus, o tai anksčiau ar vėliau atsilieps atvirai ir nuo tarptautinės aplinkos priklausomai mūsų šalies ekonomikai“, – pranešime teigia Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
Nesibaigianti „Brexit“ drama dar labiau jaukia neaiškias tarptautinės aplinkos perspektyvas. Pasaulio ekonomika visus šiuos metus siunčia lėtėjančio augimo ženklus, tačiau suintensyvėję ES paramos srautai padėjo šalies ekonomikai palaikyti sparčią plėtrą. Šalies ūkis šiemet augo sparčiau, nei prognozuota ir sparčiau nei pernai. Vis dėlto toks išskirtinis ekonomikos atsparumas nebus amžinas. Viena po kitos yra karpomos pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių ūkio plėtros prognozės, tad ir Lietuvos BVP ateityje augs lėčiau.
„Taip, pasaulio ekonomika yra ūkanota, taip karpomos tarptautinės prekybos partnerių plėtros prognozės, ir tai turės poveikį Lietuvos ūkį“, – sako G.Šimkus.
Algos augs lėčiau
LB prognozuoja lėtesnį atlyginimų augimą kitąmet – algos turėtų augti 6,7 procento. Palyginimui, Finansų ministerija prognozavo 7,4 proc. algų augimą kitąmet. Šiemet algos dar auga apie 8,5 proc.
Sąlygos darbo rinkoje vis dar palankios gyventojams – darbuotojų trūksta, o tai lemia gana spartų darbo užmokesčio augimą. Vis dėlto darbo jėgos trūkumo nulemta įtampa darbo rinkoje nustojo didėti dėl palankesnių migracijos srautų ir santūriau vertinamo darbuotojų poreikio ateityje, išaugus užsienio aplinkos neapibrėžtumui. Todėl ir darbo užmokestis turėtų kilti lėčiau, aiškina LB.
„Kad darbo rinkoje yra įtampa, jau jokia naujiena, mes apie tai kalbame ilgą laiką, pastaraisiais metais DU augimas viršijo 8 proc. ir jis toliau išlieka panašiame lygyje, šiuo metu sparčiau DU auga viešajame sektoriuje. Šita įtampa susijusi su darbuotojų trūkumu, ji neišnyks. Ji gali sumenkti, bet toliau išliks didelė“, – kalba G.Šimkus.
Anot jo, gyventojai kitąmet galės nupirkti daugiau nei šiemet, tačiau augimas bus lėtesnis.
G.Šimkus pastebi, kad imigracija pastaruoju metu viršija emigraciją, tačiau skaičiai nėra pakankamai dideli, kad pakeistų situaciją darbo rinkoje.
„Vis tik apibendrintai Lietuvos piliečių daugiau išvyksta nei atvyksta ir tas teigiamas balansas susidaro dėl piliečių iš trečiųjų šalių. Tokie kiekiai nesprendžia darbo rinkos problemų, kadangi emigracija buvo tokio masto, tokia didelė, išvažiavo daug darbingų žmonių, kurie kuria šeimas užsienio valstybėse, ir vaikai lieka ten“, – kalbėjo G.Šimkus.
Nors tęsiasi darbuotojų „aukso amžius“ ir atlyginimai kyla gerokai sparčiau nei kainos, G.Šimkus siūlo išlikti budriems, atsakingai prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus ir prireikus kaupti finansinį rezervą.
Šiuo metu kainų augimas kiek viršija 2 procentus, tokią infliaciją LB prognozuoja ir ateityje. Tikimasi, kad kitąmet kainos augs 2,2 procento, labiausiai turėtų brangti paslaugos, apie 5 procentus. Paslaugų kainų augimo atokvėpio galima tikėtis tuomet, kai lėčiau ims kilti ir atlyginimai.
„Brexit“ be susitarimo atimtų beveik procentą ekonomikos
LB skaičiuoja, kad „Brexit“ be susitarimo galėtų nurėžti maždaug 0,8 proc. Lietuvos BVP per trejus metus, didžiausias poveikis būtų patirtas pirmaisiais metais.
Anot G.Šimkaus, galima tik atspėti, kuo baigsis „Brexit“, tačiau Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo be susitarimo poveikis būtų pats didžiausias.
„Poveikis Lietuvai pasireikštų įvairiais kanalais. Pirmiausia reikia pastebėti, kad JK yra viena populiariausių emigracijos krypčių ir JK yra didžiulė Lietuvos piliečių bendruomenė. Ką žinome – du trečdaliai JK žemės ūkio eksporto yra ES kryptimi, todėl tas pasitraukimas iš ES turės vieną ar kitą poveikį šiame sektoriuje. 90 proc. dirbančiųjų žemės ūkio sektoriuje yra Vidurio ir Rytų Europos žmonės, tarp jų ir Lietuvos piliečiai. Besikeičiantis teisinis statusas, muitų ar ne muitų ribojimai pirmiausia turės poveikį JK ekonomikai ir per tai – ten gyvenančių žmonių gerovei ir atlygiui“, – kalba G.Šimkus.
Bankų mokestis gali kelti skolinimo kainą
G.Šimkus, vertindamas valdančiųjų frakcijų siūlymą apmokestinti bankų kapitalą 0,4 proc. mokesčiu, pasigenda kaštų ir naudos analizės.
„Labai svarbu nekartoti apmokestinimo klaidų, pateikus pasiūlymą nepateikti kaštų ir naudos analizės. (…) Tai įvertinti ypač svarbu – kokį tai poveikį galėtų turėti šalies ūkiui. 75 proc. bankų turto yra paskolos gyventojams ir įmonėms. Kita turto dalis yra obligacijos, vadinasi, centriniame banke, grynieji pinigai“, – kalba G.Šimkus.
Anot jo, jei bus tiesiog apmokestintas visas bankų turtas, tai gali pabranginti paskolas verslui ir gyventojams.
„Klausimas, kaip bankai pasielgtų, ar jie iš tikrųjų mažintų savo pelningumą, bet greičiausiai tai matysime brangstančiame finansavime“, – kalba G.Šimkus.
Pasak jo, ir Europos centrinis bankas yra išsakęs nuomonę, kad panašūs apmokestinimo modeliai pirmiausia turėtų būti siejami su finansų sistemos pertvarkymu ar stabilumo reikmėms.
„Dabar Lietuvoje kalbama apie socialinių reikmių finansavimą, ir čia kyla klausimas. Taip, tai būtų paprastas priėjimas, turint omenyje, kad bankai dabar didžiuliu populiarumu nežiba. Tačiau ar tuo nemaskuojame didžiųjų mokesčių sistemos problemų, kiek esame pasirengę spręsti gyvulių ūkio problemas“, – vertino G.Šimkus.
